„Dignitatis humanae“, Katalikų Bažnyčios tikėjimo laisvės deklaracija. Paskelbta popiežiaus Pauliaus VI 1965 Vatikano II susirinkime (lietuvių kalba 1968). Pirmojoje dalyje išdėstyti tikėjimo laisvės bendrieji principai, antrojoje remiantis apreiškimu aptariamas tikėjimo laisvės klausimas. Teigiama, kad žmogus negali būti verčiamas veikti prieš sąžinę (sąžinės laisvė), ypač tikėjimo srityje, nes sąžinė yra tarpininkė atpažįstant dieviškojo įstatymo reikalavimus. Tikėjimo laisvė grindžiama žmogaus orumu. Pripažįstant pilietinės pareigos pirmumą teigiama, kad teisė į tikėjimo laisvę visuomeninėje santvarkoje turi būti pripažįstama kaip pilietinė teisė. Tikėjimo laisvė, reikalinga vykdyti Dievo garbinimo pareigą, reiškia laisvę nuo prievartos valstybėje. Pabrėžiamas skirtumas tarp teisės į tikėjimo laisvę (ši teisė yra absoliuti) ir jos praktikavimo (jis negali kenkti visuomeninei santvarkai).
Dignitatis humanae išreiškia pasikeitusį Bažnyčios požiūrį į religinę laisvę šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje yra įvairių konfesijų atstovų, ir pabrėžia efektyvesnės Bažnyčios misijos būtinumą.
2271