digntorius (lenk. dygnitarz < lot. dignitas – orumas), aukšto rango Katalikų Bažnyčios pareigūnas (vyskupas, kardinolas ar aukštą bažnytinį titulą turintis asmuo).
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dvasininkų dignitorių (vyskupų) atsirado po 1387.
-dignitoriai
L: Urzędnicy centralni i dostojnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego XVI–XVIII wieku Kórnik 1994.
2661