Diminio kultūra
Dimnio kultūrà, neolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 5500–4000 m. pr. Kr. dabartinėje Tesalijoje (Graikija). Pavadinta pagal 1901–03 C. Cunto ir V. Staeso tyrinėtą Diminio gyvenvietę. Kultūrai būdingos įtvirtintos gyvenvietės – aptvertos mūrine siena su vartais. Dimini gyvenvietė buvo įtvirtinta ant 16 m aukščio kalvos; išliko 6–7 ovalo formos akmeninių sienų liekanų. Gyvenvietės viduryje rasta megarono tipo pastatų liekanų.
Diminio kultūros puodas
Žmonės vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, gausiai naudojo įvairios formos, dažniausiai spiralės ir meandros ornamentu juodai ir baltai dažytus puodus, gludintus akmeninius kirvius. Gyvenvietėse aptinkama amforų, taurių, antropomorfinių figūrėlių iš akmens ir molio, makrolitų. Diminio kultūra skirstoma į 7 fazes (Canglis, Arapis, Odzakis I, Odzakis II, Diminio tikroji, Larisa ir Rachmanis). Kultūra turėjo įtakos daugeliui Vidurio Europos neolitinių kultūrų susidarymui.