dimorfizmas

dimorfzmas (di… + gr. morphē – forma), biologinis reiškinys, kai ta pati organizmų rūšis turi dviejų formų individus, kurie skiriasi morfologiniais ir fiziologiniais požymiais, bet gyvena vienoje vietoje; dažniausias polimorfizmo atvejis. Atsiranda dėl kartų kaitos, metagenezės, ciklomorfozės. Kartais dimorfizmos priežastis yra mutacijos. Daugeliui gyvūnų būdingas lytinis dimorfizmas – vyriškosios ir moteriškosios lyties individai (višta ir gaidys) skiriasi išvaizda (dydžiu, spalva). Augalams lytinis dimorfizmas būdingas retai (kanapei). Dažniau vienos rūšies augalas turi kokį nors dvejopos formos organą. Sezoninis dimorfizmas priklauso nuo temperatūros, drėgmės ir kitų aplinkos sąlygų svyravimo. Sezoniškai dimorfiški būna vėžiagyviai, drugiai, rečiau augalai (asiūklis). Ekologinis dimorfizmas priklauso nuo mitybos (žuvimis ir moliuskais mintantys Trionyx genties minkštaodžiai vėžliai turi skirtingą žandikaulių sandarą). Funkcinis dimorfizmas būdingas sudėtingiems kolonijiniams gyvūnams (hidroidams).