dinãmika (gr. dynamikos – jėgõs, jėginis), su muzikos skambesio stiprumu susijusių reiškinių visuma. Dinamika – viena svarbiausių muzikos raiškos priemonių. Dinamika gali būti realizuojama keičiant kūrinio faktūrą, harmoniją, ritmą, tačiau tradiciškai suvokiama pirmiausia kaip skambesio garsumo kategorija. Dinamika žymima italų kalbos žodžiais (dinamikos ženklais): forte (f) – garsiai, piano (p) – tyliai, mezzo forte (mf) – vidutiniškai garsiai ir kitais. Visi skambesio garsumo žymėjimai yra sąlyginiai. Dinamika susijusi su agogika, artikuliacija, frazuote, kūrinio forma, itin reikšminga interpretacijai. Dinamikos galimybių panaudojimas lemia atlikėjo individualų stilių, atlikimo meniškumą. Absoliutų garso intensyvumą, subjektyvų garsumą tiria akustika. Terminas kilęs antikos filosofijos mokyme apie mechaniką, muzikos teorijoje ir praktikoje vartojamas nuo 18 amžiaus.
3051