dinãminė psichològija, psichologijos kryptis, tirianti žmogaus elgesio motyvaciją – poreikius, potraukius, motyvus, instinktus, tai yra dinaminį (žadinantį, afektinį) psichinio gyvenimo aspektą. Dinaminė psichologija organizmo reakciją į išorinį dirgiklį aiškina ne kaip izoliuotą mechaninio postūmio aktą, o kaip sudėtingą procesą, kylantį dėl vidinės organizmo veiklos ir nulemtą pirmiausia poreikio, kuris paverčia organizmą jaudriu vieniems dirgikliams ir nejaudriu kitiems. Dinaminė psichologija atsirado 20 amžiaus pradžioje veikiant Jungtinių Amerikos Valstijų psichologo ir filosofo W. Jameso funkcionalistinei koncepcijai, kaip priešprieša biheiviorizmui. 1918 dinaminės psichologijos terminą pirmą kartą pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas R. S. Woodworthas. Jis teigė, kad psichinė reakcija į išorės poveikį yra sudėtingas dinaminis procesas, kuriame integruojasi ankstesnis patyrimas ir tos akimirkos vidaus bei išorės sąlygos. Šios sintezės (išreiškiamos formule S > O > R; čia S – stimulas, O – organizmas, R – reakcija) negalima paaiškinti pradinių dėmenų asociacija ar jų automatišku jungimusi į grupes, o tik psichine veikla, kurios pagrindas yra veržimasis į tikslą, tai yra poreikis. Šis veržimasis – esminė gyvų būtybių savybė – ne tik lemia kinetinių reakcijų pobūdį, bet ir daro įtaką aplinkos suvokimui bei kitiems pažinimo procesams. Remdamiesi šiomis prielaidomis, dinaminės psichologijos šalininkai nustatė svarbius suvokimo, atminties, kalbos ir kitus dėsnius. Vėliau dinaminės psichologijos terminas pradėtas vartoti apibūdinant psichologijos koncepcijas, kurios kitaip nei statiškas požiūris į psichiką (pavyzdžiui, asociacinė psichologija, klasikinės psichologijos kitos teorijos, nagrinėjančios psichiką dirgiklių jutimo, suvokimo aspektu) daugiausia tiria dinaminius psichikos reiškinius (skatinamuosius poreikius, potraukius, motyvus, interesus, tikslus ir kita). Žmogaus elgesys laikomas vidinių psichikos galių, kurios suprantamos kaip nesąmoningi potraukiai (psichoanalizė ir postfroidizmas), instinktai (K. Z. Lorenzas), tiksliniai veiksmai (W. McDougallis), lauko jėgos (K. Lewinas) ir kita, poveikio rezultatu. Dinaminei psichologijai taip pat priskiriamos asmenybės teorijos, kurios asmenybę aiškina kaip dinamišką, savarankiškai besiplėtojančią sistemą (G. W. Allportas, G. Murphy ir kiti).
1358