dinozáurai (Dinosauria), archozaurų (Archosauria) poklasio iškastinių roplių antbūris. 2 būriai: driežadubeniai dinozaurai ir paukščiadubeniai dinozaurai, 7 pobūriai, apie 600 rūšių. Dinozaurų liekanų aptinkama visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą) nuo vidurinio triaso iki kreidos, ypač jų daug Šiaurės Amerikoje (Dinozaurų parke), Mongolijoje, Centrinėje Azijoje. Vieni buvo katės dydžio, kiti iki 30 m ilgio, 40–50 t masės. Pliki arba apaugę kauliniais šarvais su įvairiomis ataugomis ir dygliais (stegozaurai, ankilozaurai), dar kitų dinozaurų (pvz., dromeozaurų) kūną dengė į kailį ar plunksnas panašūs dariniai. Uodega ilga, galva maža, su įvairiais ragais ar skiauterėmis. Dinozaurų protėviai buvo tekodontai: iš jų paveldėjo bipediją (judėjimą 2 užpakalinėmis kojomis).
dinozaurų fosilijos Dinozaurų parke
a – brachiozauras, b – brontozauras, c – ankilozauras, d – koritozauras, e – stegozauras, f – tiranozauras, g – triceratopsas
Vieni dinozaurai mito augalais, jų skrandyje rasta gastrolitų – akmenų, kurie padėdavo sutrinti augalinį maistą; kiti buvo plėšrūs. Iš pradžių visi dinozaurai buvo sausumos plėšrūnai; triaso pabaigoje nuo jų atsiskyrė prozauropodai, davę pradžią vandenyje gyvenusiems zauropodams. Dinozaurai dauginosi kiaušiniais. Vieni jų buvo šaltakraujai, kiti šiltakraujai, rūpinosi savo jaunikliais, gyveno bandomis, bendravo skleisdami garsus. Manoma, baigiantis juros periodui iš nedidelių dinozaurų teropodų išsivystė paukščiai. Dinozaurai išnyko pasikeitus klimatui, manoma, nukritus asteroidui (Chicxulubo astroblema). Platus dinozaurų paplitimas, rūšių gausa padeda nustatyti mezozojaus žemyninių darinių geologinį amžių.
L: S. S. Mader Biologija kn. 1 Vilnius 1999; D. Burnie Iliustruota dinozaurų enciklopedija Vilnius 2002.
1284
-dinozauras