striukės su dirbtinio kailio apykakle
dirbtnis káilis, pūkinis tekstilės gaminys, savybėmis panašus į natūralų kailį. Tai medvilninio ar sintetinio pluošto audinys arba mezginys, ant kurio sudaroma pūkinė danga iš tam tikro ilgio cheminio ar natūraliojo pluošto, ar šių pluoštų mišinio sluoksnos, verpalų, daugiagijų siūlų, pūkajuostės. Seniausias yra austinis dirbtinis kailis, audžiamas dvigubuoju būdu pūkinių audinių audimo staklėmis perpinant du audinio metmenų ir ataudų sluoksnius papildomais pūkiniais metmenimis, kurių tąsas gerojoje pusėje prapjovus gaunama pūkinė danga. Megztinis dirbtinis kailis mezgamas skersinėmis mezgimo mašinomis į mezginį įmezgant pluošto plaušelius ar pūko siūlus arba išmezgant specialias padidintas kilpas. Klijuotinio dirbtinio kailio pūkas prie audinio priklijuojamas jį primušant arba pritraukiant elektrostatiniu būdu, prasiūtinio – pūkinį siūlą įsiuvant į audinį.
Dirbtinio kailio išvaizda, šilumos pralaidumas, dėvėjimasis priklauso nuo pūkinės dangos tankio (plaukelių skaičiaus ploto vienete) ir storio. Iš dirbtinio kailio siuvami viršutiniai drabužiai, jų detalės, daromi galvos apdangalai, drabužių ir avalynės pamušalai. Tinka baldų apmušalams, buitiniams gaminiams.
Dirbtinis kailis pradėtas gaminti po II pasaulinio karo. Lietuvoje austinį ir prasiūtinį dirbtinį kailį gamino P. Ziberto šilko kombinatas (įkurtas 1956 Kaune, veikė iki 2004).