vienas pirmųjų dirbtinių Žemės palydovų Vanguard 1 (1958)
dirbtnis Žẽmės palydõvas, erdvėlaivis, skriejantis geocentrine elipsine orbita. Maksimalus skriejimo aukštis (orbitos apogėjuje) gali siekti kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Apskriejimo aplink Žemę periodas priklauso nuo vidutinio skriejimo aukščio ir gali sudaryti nuo 89 minučių iki kelių parų. Į orbitą aplink Žemę dirbtinis Žemės palydovas iškeliamas nešančiąja raketa, kuri, pasiekusi apskaičiuotą aukštį ir greitį, atskiriama nuo dirbtinio Žemės palydovo. Toliau dirbtinio Žemės palydovo orbita juda iš inercijos. Dirbtinis Žemės palydovas tyrinėja Žemės atmosferą, jonosferą ir magnetosferą, kosminę terpę Žemės aplinkoje, matuoja Žemės taškų koordinates, jie t. p. naudojami ryšiams, meteorologinėm prognozėms sudaryti, kariniams tikslams.
Pirmuosius dirbtinius Žemės palydovus paleido SSRS (Sputnik 1, 1957 10 04, Sputnik 2, 1957 11 03) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (Explorer 1, 1958 01 31, Vanguard 1, 1958 03 17). 2018 dirbtinius Žemės palydovus yra paleidę 88 šalys.