direktyvà (angl.; pranc. directive < lot. dirigo – nukreipiu), vienas Europos Sąjungos antrinės teisės aktų, numatytų Europos Bendrijos steigimo sutartyje. Leidžia Europos Sąjungos institucijos: Europos Parlamentas kartu su Europos Sąjungos Taryba, Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija. Direktyva įsigalioja po 20 dienų nuo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiame biuletenyje, o pradedama taikyti valstybėms narėms direktyvos nuostatas suderinus su nacionaline teise. Direktyva gali būti skirta vienai valstybei, valstybių grupei ar visoms valstybėms narėms, tai yra jų aukščiausioms institucijoms – parlamentams ir vyriausybėms.
Direktyvos tikslas – siekti, kad valstybių narių įstatymai būtų suderinti (harmonizuoti) su Europos Sąjungos institucijų patvirtintais įvairių sričių standartais ir reikalavimais, ypač žemės ūkio, draudimo, mokesčių, transporto, statistikos ir kitų, arba kad būtų vykdomos iš Europos Bendrijų sutarčių kylančios pareigos. Direktyva t. p. nustato tam tikrų priemonių įgyvendinimo (pvz., prekių ar asmenų judėjimo laisvės suvaržymo panaikinimo) terminus. Direktyvose nustatyti tikslai yra privalomi valstybei narei, kuriai jie keliami, tačiau jų įgyvendinimo formas ir būdus vyriausybės gali pasirinkti pačios.
Dažniausiai numatomas terminas (pvz., 2 metai), per kurį valstybės narės turi imtis privalomų priemonių direktyvai įgyvendinti (priimti nacionalinės teisės aktą). Jei direktyva laiku neįvykdoma, jos teisinė galia nesikeičia. Direktyvos neįvykdymas nepateisinamas valstybės vidaus, vidaus teisės nuostatomis, kitos valstybės narės nesugebėjimu įvykdyti direktyvą ir kitais atvejais.