dirvožemių klasifikacija

dirvóžemių klasifikãcija, dirvožemių skirstymas į taksonominius vienetus pagal bendrus požymius. Formuluojami klasifikacijos principai, kuriama taksonominių vienetų sistema, nustatomi dirvožemių požymiai, pagal kuriuos kiekvieno klasifikacinio padalinio vienetai gali būti apibūdinami gamtoje (dirvožemių diagnostika), kuriama dirvožemių nomenklatūra ir sudaromas sistematinis sąrašas.

Pirmosios dirvožemių klasifikacijos Vakarų Europoje (19 a. antroje pusėje) buvo grindžiamos viršutinių dirvožemio sluoksnių (ir tik kietosios jų fazės) litogenetinėmis savybėmis. Tokios dirvožemių klasifikacijos buvo vadinamos agrogeologinėmis, tačiau jos platesnio pritaikymo žemės ūkyje neturėjo. Vienos jų rėmėsi dirvožemių mineraline sudėtimi, kitos – cheminėmis, trečios – fizikinėmis (pagal granuliometrinę sudėtį) savybėmis. Rusų dirvožemininkai V. Dokučiajevas ir N. Sibircevas 19 a. antroje pusėje sukūrė genetinę dirvožemių klasifikaciją. Vėliau genetinę dirvožemių klasifikaciją tobulino kiti rusų dirvožemininkai, pabrėždami vieną arba kitą genetinio reiškinio aspektą. Dėl to dirvožemių klasifikacijoje įsigalėjo keletas variantų (geografinis genetinis, faktorinis genetinis, specialusis genetinis, evoliucinis genetinis ir istorinis genetinis).

Vakarų Europos dirvožemininkai nuo 20 a. pradžios pradėjo remtis šiek tiek kitokiais negu Rusijoje genetinės dirvotyros principais. Jungtinių Amerikos Valstijų dirvožemių klasifikacijos raidoje vyrauja sintetinis požiūris: aukštesniems dirvožemio taksonominiams rangams (didžiosioms grupėms, kurios atitinka Vakarų Europos dirvožemio tipus) taikomi genetiniai principai, žemesniems (šeimoms, serijoms, kurių yra daugiau kaip 18 000) – įvairūs morfologiniai požymiai. Dirvožemių klasifikacijos taksonominiai rangai (pagal rusų mokslininkus N. Rozovą ir E. Ivanovą, 1968) yra: klasė, poklasis, tipas, potipis, gentis, rūšis, porūšis, kategorija, variantas ir fazė.

Lietuvos dirvožemiai

Lietuvos dirvožemiai pradėti klasifikuoti 1557, norėta įvertinti žemes, sudaryti jų kadastrą, apmokestinti valstiečius ne tik pagal žemės kiekį, bet ir pagal jos kokybę (buvo skiriamos 4 žemės grupės: geros, vidutinio gerumo, menkos ir prastos).

Vilniaus universiteto profesorius M. Očapovskis 1819 paskelbė pirmąją patikslintą gruntų (dirvožemių) klasifikaciją, sudarytą pagal granuliometrinę sudėtį, humusingumą, karbonatingumą ir drėgmės režimą.

Lenkų dirvožemininkas S. Miklaszewskis, 1911–12 tyrinėdamas Kauno gubernijos ir kitų teritorijų dirvožemius, juos suskirstė į 3 kategorijas: silikatiniai, karbonatingieji ir humusingieji. Pirmoji suskirstyta į 5, antroji ir trečioji – į 2 grupes. 1927 Varšuvoje jis išspausdino Lenkijos ir Lietuvos dirvožemių žemėlapį.

1930 V. Ruokis paskelbė Lietuvos dirvožemių klasifikaciją pagal jų kilmę, reljefą, drėgmės režimą, granuliometrinę sudėtį ir ūkinę vertę (1937 detalizavo). 1930 jis paskelbė Pietų Lietuvos dirvožemių žemėlapį. 20 a. 3–4 dešimtmetyje Lietuvos dirvožemiai buvo įvertinti pagal J. Tonkūno sukurtą vertinimo schemą. 1947 V. Vazalinskas ir V. Ruokis, remdamiesi V. Dokučiajevo ir N. Sibircevo dirvožemių genezės mokslo pagrindais, sudarė pirmąją Lietuvos dirvožemių genetinę klasifikaciją. Po Baltijos šalių ir V. Dokučiajevo Dirvožemio instituto dirvožemininkų ekspedicijos (1952) ši dirvožemių klasifikacija Lietuvoje buvo patikslinta ir papildyta (1 lentelė).

1962 M. Vaičys sudarė Lietuvos miško dirvožemių klasifikaciją (2 lentelė).

1999 Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos miškų instituto, Valstybinio žemėtvarkos instituto, Lietuvos žemdirbystės instituto dirvožemininkai sudarė naują šiuolaikinę Lietuvos dirvožemių klasifikaciją (3 lent.), suderintą su Jungtinių Tautų maisto ir žemės organizacijos ir UNESCO pasaulio dirvožemių žemėlapio (1990) legenda.

1 lent. Dirvožemių sistematinis sąrašas (1953)
Jauriniai dirvožemiai
jauriniai šilaininiai (J)
  jauriniai šilaininiai menkai nujaurėję (J1)
jauriniai šilaininiai vidutiniškai nujaurėję (J2)
jauriniai šilaininiai smarkiai nujaurėję (J3)
velėniniai jauriniai (Jv)
  velėniniai jauriniai menkai nujaurėję (J)
velėniniai jauriniai vidutiniškai nujaurėję (J)
velėniniai jauriniai smarkiai nujaurėję (J)
Jauriniai pelkiniai dirvožemiai
velėniniai jauriniai pelkiniai (JPv)
  velėniniai jauriniai glėjiški (JP)
velėniniai jauriniai glėjiniai (JP)
puveningi jauriniai glėjiniai (JP)
durpiški jauriniai glėjiniai (JP)
Pastaba: visuose jaurinių pelkinių dirvožemių potipiuose pasitaiko jaurinių pelkinių iliuvinių huminių dirvožemių variantas (JPih)
Velėniniai karbonatiniai dirvožemiai
  velėniniai karbonatiniai tipingi (VK)
velėniniai karbonatiniai išplauti (VKi)
velėniniai karbonatiniai nujaurėję (VKj)
Pastaba: velėniniuose karbonatinių išplautų ir nujaurėjusių dirvožemių potipiuose pasitaiko velėninių karbonatinių išplautų ir nujaurėjusių pasotintų dirvožemių variantų (VKip, VKjp)
Velėniniai glėjiniai dirvožemiai
velėniniai glėjiški (VG1)
  velėniniai glėjiški tipingi (VG1)
velėniniai glėjiški išplauti (VG)
velėniniai glėjiški nujaurėję (VG)
velėniniai glėjiniai (VG2)
  velėniniai glėjiniai tipingi (VG2)
velėniniai glėjiniai išplauti (VG)
velėniniai glėjiniai nujaurėję (VG)
velėniniai glėjiniai puveningi (VG)
Pastaba: VG, VG, VG ir VG potipiuose pasitaiko pasotintų dirvožemių variantų VG, VG, VG ir VG
Pelkiniai dirvožemiai
pelkiniai žemutiniai (Pž)
  pelkiniai žemutiniai seklūs (P)
pelkiniai žemutiniai gilūs (P)
pelkiniai tarpiniai (Pp)
  pelkiniai tarpiniai seklūs (P)
pelkiniai tarpiniai gilūs (P)
pelkiniai aukštutiniai (Pa)
  pelkiniai aukštutiniai seklūs (P)
pelkiniai aukštutiniai gilūs (P)
Aliuviniai dirvožemiai
prievaginiai aliuviniai (AV)
  prievaginiai karbonatiniai smėliai (AkV)
velėniniai prievaginiai sluoksniuotieji (AVS)
centrinės slėnio dalies aliuviniai (A)
normalaus drėgnumo dirvožemiai
  aliuviniai gilūs karbonatingi (A)
aliuviniai gilūs nekarbonatingi (A1)
aliuviniai seklūs karbonatingi (Ak)
aliuviniai seklūs nekarbonatingi (A)
užmirkę aliuviniai dirvožemiai
  aliuviniai glėjiški gilūs karbonatingi (AG1)
aliuviniai glėjiški gilūs nekarbonatingi (A1G1)
aliuviniai glėjiniai gilūs karbonatingi (AG2)
aliuviniai glėjiniai gilūs nekarbonatingi (A1G2)
aliuviniai glėjiški seklūs karbonatingi (AkG1)
aliuviniai glėjiški seklūs nekarbonatingi (AG1)
aliuviniai glėjiniai seklūs karbonatingi (AkG2)
aliuviniai glėjiniai seklūs nekarbonatingi (AG2)
prieterasiniai aliuviniai dirvožemiai (A)
  aliuviniai nujaurėję (Aj)
aliuviniai jauriniai pelkiniai glėjiški (AjP1)
aliuviniai jauriniai pelkiniai glėjiniai (AjP2)
aliuviniai pelkiniai žemutiniai seklūs (AP)
aliuviniai pelkiniai žemutiniai gilūs (AP)
aliuviniai pelkiniai užnešti (APu)
Pastaba: 1. Upelių, kurių slėniai neplatūs, aliuviniai dirvožemiai pagal gylį ir karbonatingumą neskirstomi. 2. Mažų upelių, neišreikštų slėnių dirvožemiai vadinami aliuviniais‑deliuviniais; normalaus drėgnumo ir silpnai užmirkę žymimi Ad, stipriai užmirkę – AdG.
Deliuviniai dirvožemiai
  deliuviniai (D)
deliuviniai glėjiški (DG1)
deliuviniai glėjiniai (DG2)
Nuardyti dirvožemiai
  velėniniai jauriniai nuardyti (JvN)
velėniniai karbonatiniai nuardyti (VKN)
vidutiniškai nuardyti (N2)
stipriai nuardyti (N3)
neišsivystę (Ns)
nukasti (Nk)
užpilti (Nu)
Pastaba: įvairūs dirvožemiai, esantys stačiuose šlaituose ir apaugę daugiamete augalija, vadinami sutvirtintų šlaitų dirvožemiais ir žymimi simboliu Sš.
2 lent. Lietuvos miško dirvožemių klasifikacija (sistematinis sąrašas)
Jaurinis tipas (J)
jauros seklios (J1)
jauros vidutinio gilumo (J2)
jauros gilios (J3)
jauriniai silpnai nujaurėję (J)
jauriniai vidutiniškai nujaurėję (J)
jauriniai stipriai nujaurėję (J)
velėniniai jauriniai silpnai nujaurėję (J)
velėniniai jauriniai vidutiniškai nujaurėję (J)
velėniniai jauriniai stipriai nujaurėję (J)
Velėninis karbonatinis tipas (VK)
velėniniai karbonatiniai tipingi (VK)
velėniniai karbonatiniai išplauti (VKi)
velėniniai karbonatiniai nujaurėję (VKj)
Velėninis glėjinis tipas (VG)
velėniniai glėjiški (VG1)
velėniniai glėjiški išplauti (VG)
velėniniai glėjiški nujaurėję (VG)
velėniniai glėjiniai (VG2)
velėniniai glėjiniai išplauti (VG)
velėniniai glėjiniai nujaurėję (VG)
puveniniai velėniniai glėjiniai (VG)
Jaurinis pelkinis tipas (JP)
jauros glėjiškos (JP1)
jauros glėjinės (JP2)
jauriniai glėjiški (JIP1)
jauriniai glėjiniai (JIP2)
velėniniai jauriniai glėjiški (JvP1)
velėniniai jauriniai glėjiniai (JvP2)
puveniniai durpiški jauriniai glėjiniai (JpdP2)
jauros iliuvinės humusinės glėjinės (JP)
jauriniai iliuviniai humusiniai glėjiniai (JIP)
velėniniai jauriniai iliuviniai humusiniai glėjiniai (JvP)
puveniniai durpiški jauriniai iliuviniai humusiniai glėjiniai (JpdP)
Pelkinis tipas (P)
pelkiniai žemutinio tipo puveniniai glėjiniai (P)
pelkiniai žemutinio tipo durpiniai seklūs (P)
pelkiniai žemutinio tipo durpiniai gilūs (P)
pelkiniai tarpinio tipo durpiniai puveniniai glėjiniai (P)
pelkiniai tarpinio tipo durpiniai seklūs (P)
pelkiniai žemutinio tipo durpiniai gilūs (P)
pelkiniai aukštutinio tipo durpiniai glėjiniai (P)
pelkiniai aukštutinio tipo durpiniai seklūs (P)
pelkiniai aukštutinio tipo durpiniai gilūs (P)
Aliuvinis tipas (A)
aliuviniai (salpiniai) nesutvirtinti (ASv)
aliuviniai (salpiniai) sluoksniuotieji (AS)
aliuviniai (salpiniai) sluoksniuotieji glėjiniai (ASg)
aliuviniai (salpiniai) grūdiškieji (A)
aliuviniai (salpiniai) grūdiškieji glėjiniai (Ag)
aliuviniai (salpiniai) pelkiniai (AP)
aliuviniai (salpiniai) pelkiniai apneštieji (APu)
aliuviniai (salpiniai) nujaurėję (AJ)
Ne tipo lygio dirvožemiai
deliuviniai (D)
deliuviniai užmirkę (Dg)
sutvirtintų šlaitų (Š)
sutvirtintų šlaitų užmirkę (Šg)
erozijos silpnai nuardyti (N1)
erozijos vidutiniškai nuardyti (N2)
erozijos stipriai nuardyti (N3)
3 lent. Lietuvos dirvožemių klasifikacijos (1999) pagrindinės dirvožemių grupės (I lygis) ir pogrupiai (II lygis)
Grupės (I lygis) Pogrupiai (II lygis)
Lietuviškas pavadinimas Tarptautinis pavadinimas
pradžiažemiai (PR) Regosols (RG) karbonatingieji pradžiažemiai (PRk)
pasotintieji pradžiažemiai (PRb)
nepasotintieji pradžiažemiai (PRn)
kalkžemiai (KD) Leptosols (LP) uoliniai kalkžemiai (KDc)
žvyriniai kalkžemiai (KDz)
rudžemiai (RD) Cambisols (CM) karbonatingieji rudžemiai (RDk)
pasotintieji rudžemiai (RDb)
nepasotintieji rudžemiai (RDn)
glėjiškieji rudžemiai (RDg)
išplautžemiai (ID) Luvisols (LV) karbonatingieji išplautžemiai (IDk)
paprastieji išplautžemiai (IDp)
paprastieji išplautžemiai (SDe)
stagniniai išplautžemiai (IDj)
glėjiškieji išplautžemiai (IDg)
palvažemiai (PL) Planosols (PL) pasotintieji palvažemiai (PLb)
nepasotintieji palvažemiai (PLn)
puveningieji palvažemiai (PLv)
durpiškieji palvažemiai (PLd)
balkšvažemiai (JI) Albeluvisols (AB) pasotintieji balkšvažemiai (JIb)
nepasotintieji balkšvažemiai (JIn)
stagniniai balkšvažemiai (JIj)
glėjiškieji balkšvažemiai (JIg)
smėlžemiai (SD) Arenosols (AR) karbonatingieji smėlžemiai (SDk)
rudžemiškieji smėlžemiai (SDr)
paprastieji smėlžemiai (SDp)
pajaurėję smėlžemiai (SDe)
glėjiškieji smėlžemiai (SDg)
jauražemiai (JD) Podzols (PZ) paprastieji jauražemiai (JDp)
geležingieji jauražemiai (JDf)
glėjiškieji jauražemiai (JDg)
šlynžemiai (GL) Gleysols (GL) karbonatingieji šlynžemiai (GLk)
pasotintieji šlynžemiai (GLb)
nepasotintieji šlynžemiai (GLn)
puveningieji šlynžemiai (GLv)
durpiškieji šlynžemiai (GLd)
durpžemiai (PD) Histosols (HS) žemapelkės durpžemiai (PDz)
tarpinės pelkės durpžemiai (PDt)
aukštapelkės durpžemiai (PDa)
salpžemiai (AD) Fluvisols (FL) karbonatingieji salpžemiai (ADk)
pasotintieji salpžemiai (ADb)
nepasotintieji salpžemiai (ADn)
puveningieji salpžemiai (ADv)
durpiškieji salpžemiai (ADd)
trąšažemiai (TD) Anthrosols (AT) giliai ariami trąšažemiai (TDa)
įmėžtieji trąšažemiai (TDi)
miesto trąšažemiai (TDm)

1336

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką