dirvóžemių nomenklatūrà, dirvožemių pavadinimai, atspindintys dirvožemių taksonominį rangą. Nacionalinėje dirvožemių nomenklatūroje vartojami savo kalbos dirvožemių pavadinimai, kurie dažniausiai nusako natūralią viršutinių horizontų spalvą, pvz., juodžemis, geltonžemis, pilkžemis, raudonžemis, rudžemis, arba kitą dirvožemio savybę (druskožemis, sūrožemis, jaura, takyras). Pasaulio dirvožemių žemėlapiui sudaryti kuriama tarptautinė dirvožemių nomenklatūra (dirvožemių grupių ir žemesnio rango sistematinių vienetų nomenklatūra). Joje vartojami kai kurie nacionaliniai dirvožemių pavadinimai, pvz., rusų kalba juodžemiai (Chernozems), sūrožemiai (Solonetz), druskožemiai (Solonchaks), jauražemiai (Podzols) ir kiti. Tie patys dirvožemiai įvairiose šalyse vadinami skirtingai, o tarptautinėje dirvožemių nomenklatūroje vartojamas vienas pavadinimas; jei skirtingi dirvožemiai vadinami vienodai, pvz., rudžemiai (miškų, dykumų, stepių), tai tarptautinėje dirvožemių nomenklatūroje pavadinimas dažniausiai sudarytas (pagal Jungtinių Amerikos Valstijų dirvožemių nomenklatūros pavyzdį) iš lotyniškų ar graikiškų žodžių šaknies ir žodžio sols (dirvožemiai): Cambisols (rudžemiai), Fluvisols (salpžemiai), Arenosols (smėlžemiai), Albisols (balkšvažemiai) ir kiti. Dirvožemių klasifikacijose jų taksonominių vienetų pavadinimai atspindi tuos dirvodaros procesus, pagal kuriuos tie vienetai išskirti, ir jų mastą, pvz., menkai pajaurėjęs, smarkiai eroduotas dirvožemis. Šalia nacionalinio dirvožemio pavadinimo rašomas jo tarptautinis atitikmuo. Dirvožemių taksonominiai vienetai žymimi tam tikrais simboliais.
Lietuvoje prie dirvožemių nomenklatūros kūrimo prisidėjo V. Ruokis, P. Matulionis, M. Vaičys, J. Vaitiekūnas, V. Buivydaitė, A. Motuzas.
1336