dirvóžemių žemlapiai vaizduoja dirvožemių geografinį pasiskirstymą, jų fizikines ir chemines savybes. Sudaromi iš lauko kartografavimo ir laboratorinių analizių duomenų. Skirstomi į 2 grupes: genetinius ir dirvožemių fizikinių bei ūkinių savybių žemėlapius. Genetiniuose dirvožemių žemėlapiuose spalvomis vaizduojama dirvožemių sistematinių vienetų arealai, štrichais – dirvožemių granuliometrinės sudėties arba dirvodarinių uolienų arealai. Dirvožemių arealai detaliau apibūdinami raidiniais simboliais; jais žymimi visi sistematiniai vienetai. Dirvožemių fizikinių ir ūkinių savybių žemėlapiuose vaizduojama dirvožemių humusingumas, karbonatingumas, pH, drėgnumas, kalingumas, fosforingumas, kobaltingumas, molibdeningumas ir kita. Šių savybių kiekybinių rodiklių vidurkiai arealuose vaizduojami kintamo intensyvumo spalva arba įvairaus tankumo ir storumo štrichais. Naudojami teritorijoms planuoti, žemės ūkio gamybai organizuoti, melioracijos, statybų projektams rengti, mokslo ir kitoms reikmėms. Dirvožemių žemėlapiai būna detalaus (1:200–1:5000), stambaus (1:10 000–1:50 000), vidutinio (1:100 000–1:300 000) ir smulkaus (smulkesnio negu 1:300 000) mastelio. Lietuvoje ūkiams sudaryti 1:10 000, rajonams 1:50 000 ir šaliai 1:300 000 mastelio dirvožemių žemėlapiai. Susmulkėjus žemėnaudai (ūkių plotui) ūkininkams sudaromi 1:2000 mastelio dirvožemių žemėlapiai, minimalus kartografuojamasis plotas – 0,015 ha.
1573
265