disfònija (dis… + gr. phōnē – garsas, balsas), balso sutrikimas. Disfonija pasireiškia balso užkimimu, kartais susilpnėjimu. Disfonija būna dėl įgimtų priežasčių (balso klosčių, antgerklio anomalijų, gerklų pertvaros), ūminių arba lėtinių gerklų ligų: laringito, alerginio pabrinkimo, randinių pakitimų (sergant gerklų tuberkulioze, sifiliu, skleroma), piktybinio arba nepiktybinio naviko (balso klosčių mazgelių, polipų, cistos, fibromos), traumos (balso klosčių kraujosrūvos dėl smarkaus šauksmo, gausaus vėmimo). Disfonija gali atsirasti neuroze sergantiems žmonėms po psichinės traumos. Hormoninę disfoniją sukelia belatakių liaukų funkcijos sutrikimai (sustiprėjusi arba susilpnėjusi skydliaukės funkcija, antinksčių funkcijos nepakankamumas, somatotropino hipersekrecija). Gydant šalinama disfonijos priežastis.
-balso sutrikimas