disimiliãcija (lot. dissimilis – nepanašus), katabolzmas (gr. katabolē – metimas žemyn), fermentinių reakcijų visuma, kurių metu ląstelėse esančios sudėtingos organinės medžiagos (angliavandeniai, baltymai ir riebalai) skaidomos iki paprastesnių; medžiagų apykaitos dalis, priešinga asimiliacijai. Disimiliacijos metu išsiskiria energija, kaupiama specifinių didžiaenergių junginių pavidalu ir naudojama įvairioms organizmo funkcijoms atlikti: širdies ir kitų raumenų darbui, pastoviai kūno temperatūrai palaikyti, įvairių liaukų sekrecijai. Baltymų disimiliacija prasideda nuo jų hidrolizės. Susidaro mažos molekulinės masės peptidai ir laisvosios aminorūgštys. Aminorūgščių oksidacinis skilimas vyksta deamininimo ir dekarboksilinimo būdu (baltymų apykaita). Polisacharidų disimiliacija prasideda nuo jų fermetinės hidrolizės (angliavandenių apykaita), riebalų – nuo hidrolizės (skaido lipazės), kurios metu susidaro laisvosios riebalų rūgštys ir glicerolis (riebalų apykaita). Hidrolizės produktų fermentinės oksidacijos metu susidarę disimiliacijos produktai (vanduo, anglies dioksidas ir kiti) pašalinami iš organizmo. Augalai amoniaką ir iš dalies anglies dioksidą (pradines asimiliacijos medžiagas) panaudoja organinėms medžiagoms sintetinti.
2271