diskriminacija

diskriminãcija (lot. discriminatio – atskyrimas), teisių suvaržymas ar atėmimas tam tikrai kategorijai asmenų dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės padėties ar kitų požymių. Tokia diskriminacija vadinama negatyviąja. Dažniausiai apibūdinama kaip asmens ar asmenų grupės teisių suvaržymas (teisinės padėties pakeitimas) be objektyviai pateisinamo pagrindo. Kraštutinės negatyviosios diskriminacijos formos (apartheidas, genocidas) pagal tarptautinę teisę laikomos tarptautiniais nusikaltimais. Nediskriminacijos principas yra įtvirtintas 1950 Europos žmogaus teisių konvencijoje (Lietuva ratifikavo 1995), 1979 Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (Lietuva ratifikavo 1994). Autoritarinėse, totalitarinėse valstybėse negatyvioji diskriminacija yra įprastas reiškinys. Gali būti pozityvioji diskriminacija, kai teisės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų. Pozityvioji diskriminacija padidina asmenų ar jų grupių, nepajėgiančių garantuoti savo teisių (neįgaliųjų, vaikų, tautinių mažumų), teisinę apsaugą.