dislokacija: a – tobulo kristalo atominės plokštumos, b – kraštinė dislokacija, c – sraigtinė dislokacija
dislokãcija (dis… + lot. locatio < locus – vieta), linijinis kristalo defektas: pažeista jo atominių plokštumų išsidėstymo tvarka. Dislokacija apima gana dideles kristalo sritis. Paprasčiausios yra kraštinė ir sraigtinė dislokacija. Jei kuri nors kristalografinė plokštuma baigiasi kristalo viduje, šios plokštumos kraštas sudaro kraštinę dislokaciją. Jei kristalas turi sraigtinę dislokaciją, nė viena atominė plokštuma nesibaigia kristalo viduje. Jos susijungia viena su kita taip, kad iš tikrųjų kristalą sudaro tik viena atominė plokštuma, einanti sraigtiniu paviršiumi. Dėl dislokacijų realieji kristalai plastiškai deformuojasi ir suyra veikiami gerokai mažesnių įtempių, negu apskaičiuota idealiesiems kristalams.