dispersijos prizmė
dispersijos prizmė
dispesijos przmė, įtaisas optinei spinduliuotei skaidyti erdvėje į skirtingo ilgio (monochromatines) bangas. Monochromatinio spindulio nuokrypio kampas γ priklauso nuo prizmės medžiagos lūžio rodiklio n, kuris skirtingas įvairaus ilgio bangoms (šviesos dispersija). Dispersijos prizmė nusakoma kampine dispersija dγ/dλ, kuri priklauso nuo n, medžiagos dispersijos dn/dλ, prizmės laužiamojo kampo α ir spindulių kritimo į dispersijos prizmę kampo β. Kai dispersijos prizmė lygiagrečiųjų spindulių pluoštelio kelyje padėta taip, kad spindulio nuokrypio kampas būtų mažiausias (išnyksta prizmės sukuriamos papildomos aberacijos), dispersijos prizmės kampinė dispersija .
Įkaitusio kūno (pvz., kaitinamosios lempos) regimosios spinduliuotės spektras, gautas dispersijos prizme, pavaizduotas 2 paveiksle. Dispersijos prizmės gaminamos iš tiriamosios spektro srities bangoms skaidrios optiškai vienalytės medžiagos su didele dispersija. Naudojamos stiklo (flinto) dispersijos prizmės – regimosios spinduliuotės, kristalinio kvarco dispersijos prizmės – ultravioletinės spinduliuotės, ličio fluorido, natrio chlorido, kalio bromido dispersijos prizmės – infraraudonosios spinduliuotės spektrui gauti.
dispersijos prizme gautas kaitinamosios lempos spektras
Dažniausiai naudojamos paprastos tribriaunės dispersijos prizmės su apie 60° laužiamuoju kampu. Sudėtingesnių dispersijos prizmių (pastovaus nuokrypio, tiesiojo žiūrėjimo, didelio laužiamojo kampo ir kitų) veikimo principas toks pat kaip ir paprastosios tribriaunės. Dispersijos prizmė yra spektrinių prietaisų (pvz., monochromatorių) sudedamoji dalis, kaip papildomas optinės spinduliuotės skaidymo įtaisas prietaisuose su difrakcijos gardelėmis, kaip selektorius – lazerių rezonatoriuose.
1333