dispozityvumas

dispozityvùmas (lot. dispositivus – turintis savo žinioje), teisės principas, suteikiantis civilinio teisinio santykio dalyviams teisę pasirinktinai naudotis arba nesinaudoti civilinėmis materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo esmė yra tai, kad civilinis procesas prasideda tik suinteresuoto asmens iniciatyva, o civilinės bylos eiga priklauso nuo šalių valios, nes jos savo nuožiūra gali naudotis procesinėmis savo teisių ir interesų gynybos priemonėmis, pvz., šalys gali pačios užbaigti bylą sudarydamos taikos sutartį, ieškovas gali atsisakyti ieškinio, atsakovas gali ieškinį pripažinti ir kita. Siekiant apsaugoti viešąjį interesą įstatymai gali riboti dispozityvumą, pvz., teismas gali netvirtinti ieškovo atsisakymo ieškinio, jeigu tokie šalių veiksmai prieštarauja viešajam interesui.