distribucijos sutartis
distribùcijos sutarts, prekių platinimo sutartis, kuria viena šalis – prekybos tarpininkas (distributorius) – įsipareigoja tam tikrą laiką arba neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – tiekėjo (gamintojo) – prekes (paslaugas) ir parduoti jas bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) perpardavimu susijusius veiksmus, o tiekėjas (gamintojas) įsipareigoja parduoti prekes (paslaugas) prekybos tarpininkui bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius veiksmus.
LIETUVOJE distribucijos sutarties šalys gali būti tik įmonės (verslininkai). Distribucijos sutartis gali būti terminuota ar neterminuota, būtinai rašytinė. Sutartys yra išimtinės (gamintojas arba tiekėjas sutartyje nurodytas perparduoti skirtas prekes įsipareigoja parduoti tik vienam prekybos tarpininkui tam tikroje teritorijoje arba prekybos tarpininkas įpareigojamas dirbti tik su konkrečia pirkėjų grupe) ir pasirinktinės (gamintojas arba tiekėjas suteikia teisę platinti jo prekes tik tam tikriems prekybos tarpininkams, kurie atitinka gamintojo arba tiekėjo nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitus reikalavimus). Neterminuotą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti pranešdama apie tai raštu kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo sutarties nutraukimo, jeigu sutartyje nėra nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. Nutraukus terminuotą sutartį prieš terminą, prekybos tarpininkas turi teisę reikalauti negautų pajamų atlyginimo už visą sutarties galiojimo terminą, jei sutartis buvo nutraukta dėl gamintojo (tiekėjo) kaltės. Visais atvejais, kai distribucijos sutartis nutraukiama dėl tiekėjo (gamintojo) kaltės, prekybos tarpininkas taip pat turi teisę į atlyginimą už suteiktas papildomas paslaugas, jei sutartis nenumato kitaip.