dividendai

divideñdai (lot. dividendus – dalijamas), akcinės bendrovės grynojo pelno dalis, paskirstoma bendrovės akcininkams proporcingai jų turimoms akcijoms. Nutarimą mokėti dividendus priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Dividendai gali būti metiniai, pusmetiniai, ketvirtiniai; mokami pinigais arba (jei tai numatyta akcinės bendrovės įstatuose) kitu turtu (papildomai išleistomis akcijomis, obligacijomis, prekėmis). Pirmiausia mokama privilegijuotųjų akcijų, paskui – paprastųjų akcijų turėtojams. Privilegijuotųjų akcijų turėtojams dividendai mokami nepriklausomai nuo gauto pelno, jų dydis (procentais akcijos nominaliajai vertei) yra nustatytas iš anksto (išleidžiant akcijas). Jei lėšų nepakanka arba bendrovė neuždirbo pelno, tai už privilegijuotąsias akcijas mokama iš bendrovės specialių fondų, sukurtų šiam tikslui. Paprastųjų akcijų turėtojams bendrovė gali ir nemokėti dividendų; mokamų dividendų dydis (procentai ar konkreti pinigų suma akcijos nominaliajai vertei) priklauso nuo akcinės bendrovės veiklos rezultatų. Visų išmokėtų dividendų sumos ir grynojo pelno santykis vadinamas dividendų norma. Dividendų dydis daro poveikį bendrovės akcijų kursui: kuo jie didesni, tuo paprastai brangesnės akcijos. Didėjant bendrovės akcijų kursui didėja jų paklausa ir likvidumas.