Mendelejev Dmitrij (Дмитрий Менделеев, Dmitrijus Mendelèjevas) 1834 02 08Tobolsk 1907 02 02Sankt Peterburgas, rusų chemikas. Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas (1876), Londono karališkosios draugijos (1892), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos užsienio (1903), kitų šalių mokslų akademijų ir draugijų narys.
Išsilavinimas ir veikla
1855 baigė Sankt Peterburgo vyriausiąjį pedagoginį institutą. 1857–90 dėstė Sankt Peterburgo universitete, 1864–66 dar ir Sankt Peterburgo technologijos institute; profesorius (1865). Dirbo Jūrų mokykloje, Pavyzdinių matų ir svarsčių depe, kuris D. Mendelejevo iniciatyva pertvarkytas į Vyriausiuosius matų ir svarsčių rūmus (nuo 1934 D. Mendelejevo metrologijos institutas); 1897–1907 jiems vadovavo.
Mokslinė veikla ir atradimai
1869 atrado vieną svarbiausių gamtos dėsnių – periodinį dėsnį, remdamasis juo suklasifikavo cheminius elementus ir sudarė periodinę elementų lentelę (periodinė elementų sistema). Patikslino daugelio cheminių elementų (berilio, indžio, urano, torio, cerio ir kitų) atomines mases, numatė naujų, vadinamų ekaelementų (galio, germanio, skandžio), buvimą ir savybes, apytiksliai apskaičiavo jų atomines mases. Tirdamas kapiliarinius reiškinius priėjo prie išvados, kad bet kuris skystis tam tikromis sąlygomis virsta garais. Patikslinęs Boyle’io ir Mariotte’o dėsnį ir juo remdamasis Clapeyrono lygtį pritaikė idealiosioms dujoms (Mendelejevo ir Clapeyrono lygtis). Teigė, kad tirpstant medžiagai vyksta hidratacija (vadinamoji hidratinė tirpalų teorija), sukonstravo piknometrą, cheminių junginių susidarymą ėmė vaizduoti diagramomis.
Dmitrij Mendelejev
Tyrė naftos perdirbimą ir jos racionalų panaudojimą, parako gamybą, trąšų naudojimą, pasiūlė anglių požeminio dujinimo būdą, sukūrė tikslaus svėrimo būdą. 1887 vienas oro balionu pakilo stebėti Saulės užtemimo ir tirti viršutinių atmosferos sluoksnių. Daug prisidėjo prie švietimo plėtros Rusijoje (organizavo moterų kursus, skaitė paskaitas, rūpinosi tinkamu studentų mokymu). Rusijos chemikų draugijos (įkurta 1868, nuo 1932 D. Mendelejevo chemikų draugija) vienas įkūrėjų.
Knygos
Svarbiausi veikalai Organinė chemija (Organičeskaja chimija 1861) ir Chemijos pagrindai (Osnovy chimii 1869–71); D. Mendelejevui gyvam esant išėjo šios knygos 8 leidimai, 1947 – tryliktasis, ji išversta į anglų, prancūzų, vokiečių kalbas.
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadinti asteroidas nr. 2769, krateris Mėnulyje, ugnikalnis Kunaširo saloje, povandeninis kalnagūbris Arkties vandenyno dubens vidurinėje dalyje, t. p. cheminis elementas mendelevis. Sankt Peterburgo universitete 1911 įkurti D. Mendelejevo muziejus ir archyvas. Nuo 1962 Rusijos mokslų akademija už pasiekimus cheminės technologijos srityje teikia D. Mendelejevo vardo medalį.