Venevitinov Dmitrij (rus. Дмитрий Веневитинов, Dmitrijus Venevtinovas) 1805 09 26Maskva 1827 03 27Sankt Peterburgas (palaidotas Maskvoje), rusų poetas, filosofas. Kilęs iš kilmingos bajorų giminės, mokėsi namie ir 1822–23 Maskvos universitete. Nuo 1824 dirbo Užsienio reikalų kolegijos Maskvos archyve, nuo 1826 – diplomatas Sankt Peterburge. Pirmojo Rusijoje filosofijos būrelio – Išminties mylėtojų draugijos (Obščestvo liubomudrija) ir jos žurnalo Moskovskij vestnik (ėjo 1827–30) vienas įkūrėjų, rusų filosofinio romantizmo pradininkų (traktatai Anaksagoras. Platono pokalbis / Anaksagor. Beseda Platona 1825, Laiškas grafienei NN / Pis′mo k grafine NN 1826). Sukūrė filosofinės lyrikos (Byrono mirtis / Smert′ Bajrona 1825, Gyvenimas / Žizn', Poetas / Poėt, Aukojimas / Žertvoprinošenie, visi 1826).
Dmitrij Venevitinov
D. Venevitinovo lyrikoje vyrauja laisvės, meilės motyvai, aukštinamas poeto pašaukimas.