Dniẽpro áukštupio kultūrà, mezolito ir neolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra). Buvo paplitusi apie penkto tūkstantmečio vidurį–antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžią Dniepro aukštupio regione. 1967 išskyrė I. Tiurina. Ši kultūra pakeitė Sožo kultūrą. Dniepro aukštupio kultūros gyvenvietės (žinoma apie 500) buvo kuriamos žemose smėlėtose upių ir ežerų pakrantėse. Skiriami kultūros 2 laikotarpiai: ankstyvasis ir vėlyvasis. Ankstyvojo laikotarpio gyvenviečių aptikta prie Sožo vidurupio ir žemupio. Žmonės vertėsi žvejyba, medžiokle, rinko maistą. Naudojo aukštus išgaubtomis sienelėmis smailiadugnius puodus (molio masėje yra augalinių priemaišų, kartais kvarco), puoštus šukiniais įspaudais ar duobutėmis.
Dniepro aukštupio kultūros radiniai: 1–3 – strėlių antgaliai, 4 – kirvelis, 5 – ietigalis, 6 – puodas
Gyvenvietėse rasta mezolito titnaginių dirbinių, gamintų iš skelčių, ir lapelio formos strėlių antgalių, peilių, kirvių, gremžtukų, ylų; dauguma jų retušuotu paviršiumi. Vėlyvuoju laikotarpiu Dniepro aukštupio kultūra išplito visoje Aukštutinėje Padnieprėje. Šiuo laikotrapiu vyravo retušuotu paviršiumi titnaginiai dirbiniai – antgaliai, peiliai, pjautuvai. Keramika su mineralinėmis priemaišomis; puodai lipdyti apvalesniais dugnais, profiliuotais pakraščiais, paviršius puoštas šukinių įspaudų, duobučių bei linijų ornamentais. Išplito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Ši kultūra kartais laikoma Dniepro‑Doneco kultūros lokaline grupe.
2674