Dniẽpro-Dauguvõs kultūrà, Dauguvõs kultūrà, ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi nuo 8–7 a. pr. Kr. iki 4 a. prie Dniepro aukštupio ir Dauguvos aukštupio bei vidurupio. Rytuose kultūros arealas siekė Ugros ir Desnos aukštupius, ribojosi su Juchnovo kultūra ir Okos aukštupio kultūra, šiaurėje siekė Velikajos aukštupį, ribojosi su Djakovo kultūra, vakaruose beveik siekė dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijas, ribojosi su brūkšniuotosios keramikos kultūra.
Dniepro‑Dauguvos kultūros būdingos gyvenvietės – nedideli įtvirtinti piliakalniai. Ankstyvuoju laikotarpiu jie buvo įtvirtinti medinėmis užtvaromis, statyti stulpinės konstrukcijos ilgieji pastatai, padalyti pertvaromis į nedideles patalpas su atviru židiniu. 1–2 a. piliakalniai buvo tvirtinami keliais žemais pylimais, ant jų statyti nedideli (10–15 m2) keturkampiai stulpinės konstrukcijos pastatai. Gyventojai vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste. Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų daugiausia naudojo akmeninius ir kaulinius įrankius, nuo 1–2 a. – geležinius. Lipdė aukštus, šiek tiek profiliuotais šonų ir angos kraštais, puodus; kartais prie angos buvo puošti skylutėmis ar zigzagine linija. Papuošalai žalvariniai; rasta smeigtukų, auskarų. Gyventojai prekiavo su finougrų gentimis. Kapai nežinomi. Dniepro‑Dauguvos kultūra priskiriama baltams.
Dniepro-Dauguvos kultūros radiniai: 1 – akmeninis kirvis, 2–4 – kaulo dirbiniai, 5 – geležinis kirvis, 6 – geležinis peilis, 7 – žalvarinis smeigtukas, 8–9 – lipdyta keramika
1362