DNR polimerãzės, fermentai, sintetinantys naujas dukterines deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekules ant motininių DNR grandinių. DNR polimerazės – sudėtingi baltymai, sudaryti iš daugelio subvienetų. Prokariotų ir eukariotų ląstelėse yra įvairių DNR polimerazių, iš jų tik kai kurios, vadinamosios replikazės, dalyvauja DNR replikacijoje. Visos DNR polimerazės pasižymi tokiu pačiu aktyvumu: prie sintetinamos DNR grandinės laisvos 3′‑OH grupės prijungia monomerus – deoksiribonukleozid‑5′‑trifosfatus ir susidaro 3′→5′ fosfodiesterinis ryšys. DNR polimerazės katalizuojamai reakcijai reikia visų keturių deoksiribonukleotid‑5′‑trifosfatų (dATP, dCTP, dGTP, dTTP), DNR matricos (viengrandės arba dvigrandės DNR molekulės) ir DNR pradmens (DNR oligonukleotido). DNR polimerazės DNR grandinę sintetina 5′→3′ kryptimi. Yra 3 pagrindinės prokariotų DNR polimerazės: I DNR polimerazė, arba A. Kornbergo DNR polimerazė (būdingas ne tik polimerazinis, bet ir egzonukleazinis aktyvumas); II DNR polimerazė (t. p. pasižymi egzonukleaziniu aktyvumu, dalyvauja DNR reparacijoje); III DNR polimerazė (DNR biosintezės pagrindinis fermentas). Eukariotų branduolyje randamos α DNR polimerazė, β DNR polimerazė (jai būdingas ir egzonukleazinis aktyvumas), δ DNR polimerazė ir ε DNR polimerazė, mitochondrijose randama γ DNR polimerazė; DNR biosintezei svarbiausios α, β ir ε DNR polimerazės.
1996