DNS (angl. Domain Name System), interneto vardų sistema. Kiekvienas prie interneto tinklo prijungtas įrenginys (kompiuteris, mobilusis telefonas ar serveris, kuriame saugoma interneto svetainė ir kita) turi savo skaitinį IP adresą, pvz., 192.168.1.1. Tam, kad nereikėtų atsiminti šių skaičių ir norint pasiekti interneto svetainę netektų jų kaskart įvedinėti į interneto naršyklės adreso eilutę, yra naudojama DNS sistema, kurios funkcija – padėti pasiekti interneto svetaines naudojant simbolinius domenų vardus (simbolinius interneto adresus). Daugelį IP adresų atitinka simbolinis iš leistinų naudoti domenų varduose simbolių sudarytas vardas. Pvz., IP adresas 192.168.1.1 ir vle.lt žymi vieną ir tą patį įrenginį (serverį), todėl mėginant patekti į susijusią interneto svetainę nereikia atsiminti skaičių. Naudojant DNS galima parašyti lengviau įsimenamą pavadinimą ir tokiu būdu patekti į reikiamą interneto svetainę, FTP serverį ir kitur. DNS leidžia ieškoti interneto tinkle lengviau įsimenamu domeno vardu. Skaitinis IP adresas susiejamas su simboliniu adresu DNS tarnybinėje stotyje (serveryje). Surinkus simbolinį adresą interneto naršyklėje, iš pradžių susisiekiama su DNS tarnybine stotimi, ten randamas simbolinį vardą atitinkantis IP adresas ir tada kreipiamasi į konkretų fizinį serverį, kurį ir atitinka IP adresas. Dar viena svarbi DNS funkcija – pasikeitus fiziniam serverio IP adresui (pvz., svetainės savininkui pakeitus savo paslaugų teikėją), vartotojui nereikia nieko keisti. DNS serveryje naujas IP adresas susiejamas su tuo pačiu simboliniu pavadinimu ir vartotojas, surinkęs jam žinomą simbolinį adresą, yra nukreipiamas į naują serverį.
2727