dobila, žemės ūkio augalai. Priklauso pupinių (Fabaceae) šeimos dobilo genčiai. Auginami mišiniuose su miglinių šeimos augalais ir vieni. Ūkiškai labai svarbios rūšys: raudonasis, rausvasis, baltasis, purpurinis, ganyklinis, dirvinis, dirvoninis, šilinis, mažasis, alpinis, kalninis, persinis dobilai.
Raudonasis dobilas
Raudonasis dobilas (Trifolium pratense) yra daugiametė šakotomis liemeninėmis šaknimis žolė. Stiebai 10–150 cm aukščio, plaukuoti. Lapai iš 3, retai iš 4–5 lapelių. Žiedai po 30–150 susitelkę pavienėmis ar porinėmis galvutėmis. Vainikėliai raudoni, retai balti. Ankštys dažniausiai vienasėklės. Pradėti auginti 14 a. Šiaurės Italijoje, Nyderlanduose; dabar auginami beveik visose Europos, Azijos, Amerikos šalyse. Lietuvoje pradėti auginti 18 amžiaus antroje pusėje. Auginami 2 tipų – ankstyvieji ir vėlyvieji raudonieji dobilai. Ankstyvieji raudonieji dobilai – 2–3 m augančios žolės. Stiebai 10–120 cm aukščio, su 4–7 tarpubamliais. Masiškai pražysta pirmaisiais augimo metais. Auga įvairiuose dirvožemiuose, nemėgsta rūgščių, šlapių ir labai sausų. Lietuvoje ankstyvieji raudonieji dobilai yra svarbiausios pašarinės žolės. Auga pievose, ganyklose, auginami ariamuosiuose laukuose vieni ir sumaišyti su kitomis žolėmis (daugiausia su pašariniais motiejukais).
raudonųjų dobilų laukas
Žydi ir pjaunami 2–3, ganomi 3–5 kartus per metus. Vėlyvieji raudonieji dobilai – dažniausiai 3 m augančios žolės. Stiebai 50–150 cm aukščio, su 6–9 tarpubambliais. Masiškai pražysta antraisiais augimo metais, žydi 2 savaitėmis vėliau už ankstyvuosius raudonuosius dobilus. Lietuvoje sukurtos raudonųjų dobilų veislės – ‘Liepsna’ (1957), ‘Kamaniai’ (1959), ‘Vyliai’ (1990), ‘Arimaičiai’ (1996), ‘Vytis’ (2002), ‘Sadūnai’ (2008), ‘Radviliai’ (2009) ir kitos. Nacionaliniame augalų veislių sąraše 2023 įrašytos 7 raudonojo dobilo veislės: ‘Arimaičiai’ , ‘Vesna’, ‘Vytis’, ‘Titus’, ‘Nemaro’, ‘Sadūnai’, ‘Radviliai’.
Rausvasis dobilas
Rausvasis dobilas (Trifolium hybridum) yra daugiametė žolė, auga 2–5 metus. Stiebai 20–120 cm aukščio, beveik nešakoti. Lapeliai smulkiai dantyti. Žiedai po 20–80 susitelkę galvutėmis. Vainikėliai rausvi. Ankštys su 2–3 sėklomis. Pakenčia drėgnokus, rūgščius dirvožemius, nemėgsta sausų. Mažiau derlingi ir prasčiau ėdami negu raudonieji dobilai. Auga laukuose, pievose, pagrioviuose. Paplitęs Europoje, Kaukaze, Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje, auginamas Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Lietuvoje dažnas, auga daugelyje supelkėjusių pievų, bet negausiai. Maišomi (rausvųjų dobilų 20–25 %) su kitomis žolėmis pievose, rečiau ganyklose (drėgnuose dirvožemiuose, ypač žemapelkėse). Pjaunami 2–3 kartus. Lietuvoje rajonuota veislė ‘Daubiai’ (1962). Nacionaliniame augalų veislių sąraše 2023 įrašytos 2 rausvojo dobilo veislės: ‘Lomiai’, ‘Poliai’.
rausvieji dobilai
Baltasis dobilas
baltųjų dobilų laukas
Baltasis dobilas (Trifolium repens) yra daugiametė paviršinėmis šaknimis žolė. Stiebai šliaužiantys, 30–90 cm ilgio, bambliai įsišaknija ir įsišakoja. Lapkočiai 10–30 cm aukščio, kylantys, lapelių viršus dažniausiai su balsva dėme, apačia blizganti, kraštai smulkiai dantyti. Žiedai po 30–110 susitelkę galvutėmis ant 15–70 cm kylančių žiedkočių, kvapūs. Vainikėliai balti arba kiek rausvi (sausose augavietėse). Ankštys su 2–4 sėklomis. Lietuvoje labai dažnas, auga įvairiuose dirvožemiuose, esti daugelyje žolinių augalų bendrijų. Vidutinio derlingumo, didina kartu augančių varpinių žolių derlių ir ėdamumą. Pakenčia mindymą. Ankštinių ganyklinių žolių mišiniuose baltųjų dobilų būna 20–25 %, pievinių žolių mišiniuose 10–15 %; svarbiausia tų mišinių dalis. Lietuvoje rajonuotos veislės: ‘Bitūnai’ (1962), ‘Atoliai’ (1987), ‘Millo’ (Danija) ir ‘Nemuniai’ (2001) ir kitos.
Nacionaliniame augalų veislių sąraše 2023 įrašytos 4 baltojo dobilo veislės: ‘Sūduviai’, ‘Rivendel’, ‘Nemuniai’, ‘Dotnuviai’.
Purpurinis dobilas
Purpurinis dobilas (Trifolium incarnatum) yra vienametė, rečiau dvimetė žolė. Visas augalas minkštai gauruotas. Stiebai pavieniai, 30–80 cm aukščio, šakoti. Žiedai po 50–120 susitelkę cilindriškomis galvutėmis. Vainikėliai skaisčiai raudoni, retai gelsvi ar balti. Ankštys vienasėklės. Geros pašarinės vertės. Tai šiltesnių kraštų kultūrinis augalas, daugiausia auginamas Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje sėjami retai (sėklos įvežtinės), pasitaiko sulaukėjusių.
purpurinis dobilas
ganyklinis dobilas
Ganyklinis dobilas
Ganyklinis dobilas (Trifolium campestre) yra vienametė, kartais dvimetė žolė. Stiebai 10–50 cm aukščio, apvalūs, plaukuoti, šakoti. Lapai trilapiai, lapeliai viršūnėje šiek tiek dantyti, vidurinio kotelis ilgesnis už šoninių. Žiedai po 20–40 susitelkę galvutėmis. Vainikėliai geltoni, vėliau gelsvai rudi. Ankštys vienasėklės. Auga ganyklose, pievose, pakelėse, pagrioviuose, sausesniuose, lengvesniuose dirvožemiuose, pasitaiko pasėliuose. Paplitęs Europoje, Kaukaze, Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje apydažnis.
Dirvinis dobilas
Dirvinis dobilas (Trifolium arvense) yra vienametė, rečiau dvimetė žolė. Visas augalas plaukuotas, su pavieniais stačiais apvaliais šakotais 5–50 cm aukščio stiebais. Lapai trilapiai. Žiedai po 50–200 susitelkę cilindriškomis galvutėmis. Vainikėliai šviesiai rožiniai. Ankštys vienasėklės. Paplitęs Europoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Vakarų Sibire, Šiaurės Amerikoje. Dažnas visoje Lietuvoje, ypač lengvų dirvožemių sausminėse pievose, pakelėse, ant pylimų.
dirvinis dobilas
dirvonininis dobilas
Dirvoninis dobilas
Dirvoninis dobilas (Trifolium aureum) yra vienametė, rečiau dvimetė žolė. Stiebai 10–60 cm aukščio, statūs, kylantys, šakoti, apaugę prigulusiais plaukeliais. Lapai trilapiai, pražanginiai, lapelių pakraščiai smulkiai dantyti. Žiedai po 40–70 susitelkę tankiomis galvutėmis. Vainikėliai geltoni, peržydėję gelsvai rudi arba rusvi, blizgantys. Žydi birželio–liepos mėnesiais. Žiedai vartojami vaistinei žaliavai. Ankštys vienasėklės. Menkos pašarinės vertės. Auga pievose, pamiškėse, pakelėse, lengvesniuose, sausesniuose dirvožemiuose. Paplitęs Europoje, Mažojoje Azijoje, Vakarų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Lietuvoje po truputį auga visur.
Šilinis dobilas
Šilinis dobilas (Trifolium medium) yra daugiametė, labai šakotomis liemeninėmis šaknimis, dažnai su ilgomis požeminėmis palaipomis žolė. Stiebai šakoti, 20–50 cm aukščio, kylantys, kiek vingiuoti, truputį plaukuoti. Lapai trilapiai, lapeliai su trumpomis blakstienėlėmis. Žiedai po 20–80 susitelkę rutuliškomis galvutėmis. Vainikėliai purpuriniai. Ankštys vienasėklės. Iki žydėjimo geros pašarinės vertės. Auga miškų retmėse, tarp krūmų, pagrioviuose, ant pylimų pievose, karbonatinguose sausesniuose dirvožemiuose. Paplitęs visoje Lietuvoje.
šilinis dobilas
mažųjų dobilų laukas
Mažasis dobilas
Mažasis dobilas (Trifolium dubium) yra vienametė, rečiau dvimetė žolė. Stiebai 10–40 cm aukščio, laibi, gulsti ar kylantys, negausiai plaukuoti, šakoti. Lapai pražanginiai, lapeliai viršūnėje šiek tiek dantyti. Žiedai po 3–16 susitelkę apskritomis galvutėmis. Vainikėliai geltoni, vėliau paruduoja. Ankštys vienasėklės. Auga pievose, laukuose, pakelėse, pušynų retmėse, lengvesniuose dirvožemiuose. Paplitęs beveik visoje Europoje. Lietuvoje dažnesnis pajūrio pievose.
Alpinis dobilas
Alpinis dobilas (Trifolium alpestre) yra daugiametė, giliomis šaknimis, ilgomis šakotomis požeminėmis palaipomis žolė. Stiebai 15–50 cm aukščio, statūs ar kylantys, vagoti, plaukuoti, nešakoti. Lapkočiai beveik per visą ilgį suaugę su prielapiais, lapelių apačia labai plaukuota. Žiedai po 50–100 susitelkę galvutėmis (kartais dvigubomis). Vainikėliai purpuriniai, retai balti. Ankštys vienasėklės. Auga sausuose dirvožemiuose, ypač pušynuose, krūmynuose, tarpmiškių pievose. Paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje. Šiaurės Lietuvoje nėra, kitur apydažnis.
alpinių dobilų laukas
kalninis dobilas
Kalninis dobilas
Kalninis dobilas (Trifolium montanum) yra daugiametė, su giliomis liemeninėmis sumedėjusiomis, viršūnėje dažnai susiskaidžiusiomis šaknimis žolė. Stiebai 20–60 cm aukščio, statūs, truputį briaunoti, beveik nešakoti, švelniai plaukuoti. Lapai trilapiai, apačia pūkuota, kraštai dygliuotai dantyti. Žiedai po 30–100 susitelkę ovaliomis, dažniausiai dvigubomis galvutėmis. Vainikėliai balti. Ankštyje dažniausiai 2 sėklos. Kalniniai dobilai jauni tinka pašarui. Auga sausose pievose, kalvose, ant pylimų, pamiškėse, pakelėse. Paplitęs Europoje, Kaukaze, Vakarų Sibire. Lietuvoje gana dažnas.
Persinis dobilas
Persinis dobilas (Trifolium resupinatum) yra vienametė žolė. Stiebai dažniausiai pavieniai, 10–80 cm (120 cm) aukščio, mažai šakoti, apvalūs, pliki, tuščiaviduriai. Lapai trilapiai. Lapeliai vienodo dydžio, smulkiai dantyti. Žiedai po 5–60 susitelkę pusrutuliškomis galvutėmis ant kylančių žiedkočių, kvapūs. Vainikėliai šviesiai rausvi. Savaime auga arba auginamas Pietų ir Vidurio Europoje, Kaukaze, Mažojoje ir Vidurio Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje. Lietuvoje pradėtas auginti kai kuriuose ūkiuose ir valstybinėse žemės ūkio tyrimų stotyse.
persinių dobilų laukas
baltasis dobilas
dirvinis dobilas
2042
-dobilas