doketistai

doketstai (gr. dokeō – atrodo), ankstyvojoje krikščionybėje – eretikai, neigę Jėzaus Kristaus realų kūniškumą.

Doktrina

Doketistai teigė, kad Jėzaus Kristaus kūnas, jo kūniškas gimimas, kančia ant kryžiaus, prisikėlimas ir įžengimas į dangų tariami.

Vieni doketistai teigė, kad Dievo Sūnus prisiėmė žmogaus Jėzaus kūną, nuo kurio atsiskyrė nukryžiuojant, kiti pripažino tik dvasinį kūną. Gnostikas Valentinas (110–175) mokė, kad Jėzus Kristus gimė iš Švč. Mergelės Marijos, bet kūną gavo iš aukščiau. Aleksandrijos gnostikas Bazilidas (mirė apie 160) teigė, kad ne tik Jėzaus Kristaus kūnas, bet ir jo daromi stebuklai tariami, o nukryžiuotas buvo Jėzaus Kristaus pavidalą įgavęs Simonas Kirėnietis.

Doketistai neigė įsikūnijimo, atpirkimo doktrinas.

Istorija

Su jais polemizavo apaštalai ir Apaštališkieji Tėvai; Tertulijonas traktate De Carne Christi (Apie Kristaus kūną) kritikavo doketistų mokymą. Jį iš gnostikų perėmė ir iki 12 a. tęsė manichėjai (manicheizmas), paulikionai, katarai. Pakitusios doketistų idėjos populiarios dabartiniuose teosofiniuose ir Naujojo amžiaus (New Age) mokymuose.

Terminas doketistai pirmą kartą pavartotas Antiochijos vyskupo Serapijono (190–203) laiške. Klemensas Aleksandrietis doketistų idėjų pradininku laiko Julijų Kasijoną.

Apie Jėzaus Kristaus kūno nepripažinimą kalbama Naujajame Testamente (2 Jn 7), tačiau tai galėjo būti helenistinės nuostatos, kad materija yra sukurta blogojo demiurgo, priešinga dvasiai ir bloga, pritaikymas krikščionybei.

L: H. Jonas The Gnostic Religion Boston ²1963.

663

doketizmas