doktrinà (lot. doctrina – mokymas, mokslas), pažiūrų į teisę, tam tikrą teisės šaką, pošakį, institutą, kitą teisinį reiškinį ar jų grupę visuma. Doktrinos turi įtakos teisės mokslo raidai, teisinės praktikos, teisinių sąvokų formavimuisi. Teisės doktrinos gali būti teismų ir mokslinės. Teismų doktrinos daro didelę įtaką bendrosios teisės valstybių teisei. Kai kurios mokslinės doktrinos reikšmingos visam teisės mokslui, kai kurios susijusios tik su tam tikromis teisės šakomis ir pošakiais. Visam teisės mokslui didelę įtaką daro prigimtinės teisės ir pozityviosios teisės doktrinos. Pagal prigimtinės teisės doktriną, egzistuoja ir prigimtinė, ir pozityvioji teisė, pagal pozityviosios teisės doktriną – tik pozityvioji teisė.
Prigimtinė teisė apibrėžiama kaip žmogaus ar visuomenės protu, jausmais, intuicija suvokiama ir vertinama teisė, kuri yra tik dėl to, kad egzistuoja žmogus ir visuomenė. Ji nepriklauso nuo to, ar yra teisėkūros institucijų, ar nėra. Pagal šią doktriną, pozityvioji teisė yra teisėkūros rezultatas, užrašytoji prigimtinės teisės dalis. Prigimtinės teisės idėjų buvo jau antikoje (Hipijas, Alkidamas, Protagoras, Sokratas, Ciceronas), viduriniais amžiais (Tomas Akvinietis), jos ypač paplito Šviečiamajame amžiuje. Šiuolaikiniai prigimtinės teisės atstovai iškelia kai kurių objektyviai egzistuojančių žmogiškųjų vertybių (individo laisvės ar autonomijos) amžinumą, pabrėžia, kad pozityvioji teisė negali efektyviai veikti, jeigu ji neįkūnija minėtų vertybių kaip prigimtinės teisės dalies. Prigimtinės teisės doktrinos laimėjimas – tarptautiniu ir nacionaliniu (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis) lygiu norminiuose teisės aktuose įtvirtintos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės.
Pagal pozityviosios teisės doktriną egzistuoja tik pozityvioji teisė. Ši teisė apima teisėkūros subjektų (tautos, valstybės ir jos institucijų) nustatytus teisės principus ir normas. Pozityviosios teisės doktrina turėjo įtakos kitoms doktrinoms, kurios remiasi teisės normos ir įsakymo davėjo (normos nustatytojo) valios tiesioginiu ryšiu. Kaip būtiną norminio teisės akto požymį pozityviosios teisės doktrina įtvirtino jo rašytinę formą. Pozityviosios teisės doktrinos laimėjimas – galimybė sisteminti norminius teisės aktus, visos teisės objektyvumas, prieinamumas, patogus norminių teisės aktų taikymas.
579