dokumentas

dokumeñtas (lot. documentum – pamokomas pavyzdys, liudijimas, įrodymas), materialus objektas, kuriame užfiksuota tam tikra informacija. Pagal formą dokumentai būna tekstiniai (knygos, rankraščiai), grafiniai arba vaizduojamieji (brėžiniai, schemos, žemėlapiai), garso (kompaktinės ir gramofono plokštelės), garso ir vaizdo (vaizdajuostės); pagal turinį – moksliniai techniniai (patentai, straipsniai), teisiniai (sutartys, nuosprendžiai, nutartys), valdymo (direktyvos, įsakymai, potvarkiai) ir kiti. Dokumentai, leidžiami (išduodami) įstatymų leidžiamosios, vykdomosios bei teisminės valdžios vardu ir turintys įstatyminį, kitą norminį, direktyvinį arba informacinį pobūdį, vadinami oficialiais. Dokumentai gali būti skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiais dokumentais laikomi išsamūs kokių nors objektų, procesų arba ryšių aprašymai (knygos, straipsniai, patentai, standartai, ataskaitos). Antriniai dokumentai atspindi pirminių dokumentų turinį ir padeda juos surasti informacijos masyve (bibliografiniai aprašai, referatai, anotacijos).