dokumentótyra, kriminalistikos technikos šaka. Apima specialių metodų, būdų ir priemonių dokumentų komponentams bei rekvizitams (blankams, antspaudų ir spaudų atspaudams, parašams, popieriui, rašalo, tušo štrichams ir kitiems) tirti rengimą ir taikymą. Dokumentotyra siekia nustatyti dokumento autentiškumą ar klastojimo faktą, jo pagaminimo būdus bei priemones, atkurti išblukintą, išėsdintą, kitaip sunaikintą dokumento pirminį tekstą. Kriminalistinės dokumentotyros pagrindiniai uždaviniai: nustatyti dokumento ar jo dalies suklastojimo faktą, rasti, užfiksuoti ir tirti klastojimo žymes (trynimo, skutimo, ėsdinimo, prirašymo, parašų padirbimo, netikrų antspaudų ir spaudų atspaudimo, fotonuotraukų perklijavimo ir kitų); atkurti sunaikintus (sudegintus, suplėšytus) dokumentus, perskaityti nematomus ar blogai matomus tekstus (išėsdintus, išblukusius, užlietus, užbrauktus, užklijuotus, parašytus nematomu rašalu ir kitokius); tirti dokumento medžiagą (popierių, rašalą, tušinukų pastą, antspaudų ir spaudų atspaudų dažiklius, klijus ir kita); nustatyti šios medžiagos komponentų rūšinę priklausomybę, identifikuoti priemones, panaudotas dokumentui pagaminti ar suklastoti (rašomųjų mašinėlių, kasos aparatų, spaudos formų, antspaudų, spaudų, komposterių); nustatyti dokumento ar jo dalies parašymo laiką. Dokumentotyra kartu su raštotyra sudaro kriminalistinį dokumentų tyrimą.
3057