dólerio standártas, tarptautinė valiutų sistema, pagrįsta Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio vyravimu. Galiojo 20 amžiaus 5–8 dešimtmečiais.
Dolerio standartą įtvirtino 1944 Bretton Woodso susitarimas, valstybėms sutikus savo valiutų kursus nustatyti Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio atžvilgiu. Jame buvo nuspręsta greta aukso kaip tarptautinę rezervinę valiutą ir tarptautinę atsiskaitymo priemonę naudoti ir Jungtinių Amerikos Valstijų dolerį. Sukaupusios daug aukso Jungtinės Amerikos Valstijos nuo 1934 vykdė aukso pirkimo ir pardavimo fiksuota kaina (35 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai už vieną Trojos unciją aukso) politiką. Jungtinių Amerikos Valstijų doleris tapo savotišku aukso pakaitalu ir rezervine valiuta. Esant fiksuotiems valiutų kursams (buvo leidžiama tik nedideli nukrypimai), valstybių centriniai bankai parduodavo arba pirkdavo dolerius atsižvelgdami į turimas dolerių ar kitų užsienio valiutų atsargas. Vyraujant dolerio standartui įvairios valiutos buvo keičiamos labiau į dolerius nei į auksą.
Dolerio standartas turėjo trūkumų. Šalių vidaus pinigų pasiūla nepriklausė nuo centriniuose bankuose laikomų dolerių atsargų, todėl šalys galėjo spausdinti tiek pinigų, kiek norėjo, ilgainiui tekdavo devalvuoti nacionalinę valiutą dolerio atžvilgiu. Pripažinus dolerius pasauline atsiskaitymo priemone Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė bet kada galėjo padengti šalies mokėjimų balanso deficitą, prispausdindama daugiau dolerių. Kol Jungtinių Amerikos Valstijų mokėjimų balanso deficitas buvo nedidelis, dolerių atsargos kitų šalių centriniuose bankuose nedaug kisdavo, pinigų pasiūla didėdavo iš lėto. 7 dešimtmečio viduryje dėl didelių karinių išlaidų Vietnamo kare pradėjo susidaryti gerokai didesnis nei kitų šalių (Vakarų Europos, Japonijos) Jungtinių Amerikos Valstijų mokėjimų balanso deficitas. Užsienyje esančios dolerių atsargos sparčiai didėjo, Jungtinių Amerikos Valstijų aukso atsargos seko. Jungtinės Amerikos Valstijos nebesugebėjo išlaikyti dolerio keičiamumo į auksą, sumažėjo dolerio kaip rezervinės valiutos svarba. 1968 Jungtinės Amerikos Valstijos nustojo fiksuota kaina keisti dolerius į auksą šalies viduje, 1971 – ir užsienyje. Buvo panaikintas aukso ir dolerio vertės ryšys, leista jų vertei nusistoti rinkoje (pavyzdžiui, 1972 už vieną Trojos unciją aukso buvo mokama 38 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai).
Laisvas dolerio svyravimas reiškė perėjimo nuo valiutų fiksuotų kursų prie lanksčių kursų pradžią ir Bretton Woodso sistemos žlugimą (Jamaikos valiutinis susitarimas).
751