archeologiniai radiniai: 1 – stilizuota moters figūrėlė iš mamuto ilties (iš priekio ir šono), 2 – krūtų pavidalo karolis
archeologas Bohuslav Klíma prie radinių antrojoje gyvenvietėje (1986)
stilizuota moters figūrėlė iš mamuto ilties (8,7 cm aukščio; Moravijos kraštotyros muziejus, Brno)
Doln Věstonice (Dòlny Vèstonicai), vėlyvojo paleolito 3 gyvenvietės prie Doln Vĕstonicų kaimo Pietų Moravijoje (Čekija), Deny upės dešiniajame krante.
Nuo 1924 tyrė čekų archeologai: K. Absolonas, A. Bohmersas, J. Böhmas, B. Klíma, P. Škrdla. Gyvenvietėse rasta ovalo formos būstų (pusiau žeminių); vienas jų – 15 × 9 m dydžio su 5 židiniais (būsto viduje rasta apie 35 000 titnago dirbinių), kitas – 6 × 7 m su 1,5 m dydžio židiniu viduryje (aplink jį surinkta apie 2000 degto molio gabaliukų su pirštų atspaudais, gyvūnų figūrėlių fragmentų). Manoma, čia degtas molis.
Pirmojoje gyvenvietėje rastas moters kapas, uždengtas mamuto mentikauliais, galvos srityje apibertas ochra; mirusioji palaidota suriesta, su kaklo apvara iš 27 pragręžtų lapės dantų.
Antrojoje gyvenvietėje rasti 2 kapai – bendras trijų paauglių (dviejų vaikinų ir merginos), laidojimo vieta apiberta ochra, ir vyro.
Gyvenvietės daugiasluoksnės, jose gausiai rasta titnago, akmens, kaulo ir rago dirbinių bei papuošalų, figūrėlių (moters, mamuto, laukinio arklio, lapės, lokio, raganosio, vilko) bei stilizuotų pakabučių iš degto molio ir mamuto ilčių.
Doln Věstonice datuojama 27 000–23 000 prieš Kristų, priskiriama La Gravette’o kultūrai.
2674