dolomitas

dolomtas (pagal prancūzų mineralogo D. Dolomieu pavardę), karbonatų klasės mineralas CaMg(CO₃)₂. Būna geležies, mangano, kobalto, švino, cinko priemaišų. Kristalai trigoninės singonijos, romboedrų, prizmių, plokštelių formos, sudaro grūdėtus agregatus, dažni dvyviai, pseudomorfozės. Pilkas, gelsvas, rudas, rausvas, juosvas (spalva priklauso nuo priemaišų). Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo, perlamutro. Kietumas 3,4–4. Tankis 2850 kg/m³. Skalumas tobulas. Lūžis kriauklėtas. Reaguodamas su pašildyta druskos rūgštimi (HCl) išskiria anglies dioksidą (CO₂). Nuosėdinės kilmės; kristalizuojasi iš druskingo vandens, t. p. daug magnio turinčio vandens ir kalcito kontakto zonoje. Iš dolomito (95 %) susidariusi uoliena vadinama dolomitu. Dolomito telkinių yra Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Meksikoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.

dolomito kristalai

2961