Kaũnas Domas 1949 04 21Šlepečiai (Plungės rj.), lietuvių knygotyrininkas, kultūros istorikas, bibliofilas. Habil. dr. (hum. m.; ist. m. dr. 1990). Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 1996–2007 narys ekspertas, 2007–2011 narys korespondentas).
Išsilavinimas ir darbinė bei visuomeninė veikla
1975 baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą (bibliotekininkystę ir bibliografiją). 1975–2022 dėstė Vilniaus universitete, 1990–1991 šio universiteto Knygotyros ir bibliografijos katedros, 1991–2000 Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros, 2000–2003 Komunikacijos fakulteto Dokumentinės komunikacijos instituto Knygotyros katedros vedėjas, 2002–2007 fakulteto dekanas, 2003–2012 fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius; profesorius (1993), profesorius emeritas (nuo 2019). 2009–2013 Lietuvos mokslų akademijos vyriausiasis mokslinis sekretorius, 2013–2018 viceprezidentas, 2017–2022 Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas.
Domas Kaunas
1983 stažavo Maskvos kultūros institute, 1985 Berlyno Humboldtų universitete, 1992 ir 1999 Jogailos universitete Krokuvoje, 1995 Vokietijos bibliotekininkystės institute Berlyne, 1997 Stokholmo universitete, 1998 Hanoverio aukštojoje profesinėje mokykloje, 1999 Oksfordo Brookes universitete, 2001 Vroclavo universitete, 2003 Švedijos karališkojoje literatūros, istorijos ir senovės mokslų akademijoje.
1989–1995 Lietuvos knygos draugijos pirmininko pavaduotojas, 1992–1995 Lietuvos bibliotekininkų draugijos, 1993–2004 Martyno Mažvydo bibliofilų klubo pirmininkas, 1995–1998 Pirmosios lietuviškos knygos 450 m. sukakties minėjimo valstybinės komisijos sekretorius, 2000–2006 Lietuvos mokslo premijų komiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkas, 2003–2015 Vokietijos Leibnico mokslo draugijos narys, 2003–2008 Talino ir Rygos universitetų profesūros habilitacijos procedūrų ekspertų komisijų užsienio narys, 2008–2011 Nacionalinės pažangos premijos komiteto, 2001–2019 Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ir tradicinį valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ir kitus valstybės heraldikos objektus komisijos, 2009–2015 Studijų kokybės vertinimo centro Tarybos narys.
1981–1990 leidinio Bibliotekų darbas, 1991–1998 žurnalo Tarp knygų redakcinės kolegijos narys, 1990–2018 tęstinio mokslo darbų leidinio Knygotyra atsakingasis redaktorius, buvo retrospektyviosios bibliografijos rodyklės Lietuvos bibliografija ir žurnalo Bibliografija redakcinės kolegijos narys. 2004–2015 Visuotinės lietuvių enciklopedijos 6–25 tomų ir Papildymų tomo mokslinės redakcinės tarybos narys. Enciklopedinio žodyno Knygotyra (1997) redakcinės kolegijos pirmininkas ir vienas rengėjų.
Mokslinė veikla
Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: knygotyra, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros istorija, socialinės aplinkos knygos kultūra.
Kolekcinė veikla
Kolekcionuoja senuosius spaudos leidinius (apie 4500 egzempliorių), vertingiausia dalis – apie 2000 Mažosios Lietuvos knygų, 100 periodinių leidinių, 400 atvirukų ir 600 nuotraukų.
Veikalai
Paskelbė daugiau 900 straipsnių.
Svarbiausi veikalai: Iš lietuvių knygos istorijos: Klaipėdos krašto lietuvių knyga iki 1919 (1986), Mažosios Lietuvos spaustuvės 1524–1940, Mažosios Lietuvos bibliotekos (iki 1940) (abu 1987), Mažosios Lietuvos knygynai (1992), Donelaičio žemės knygiai (1993), Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida, 1547–1940 (1996, I. Simonaitytės literatūrinė premija 1998), Aušrininkas: tautinio atgimimo spaudos kūrėjas Jurgis Mikšas (1996), Klaipėdiškė (1997, I. Simonaitytės literatūrinė premija 1998), Knygos dalia (1999), Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai (2000), Knygos kultūros karininkas (2004), Knygos kultūra ir kūrėjas (2009), Bibliotheca Georgii comitis de Plater = Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas (2012), Mažosios Lietuvos knygų link (2013), studija Kristijono Donelaičio atminties paveldas (2016), Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas (2021).
Rinkinių Bibliofilai apie asmenines bibliotekas (2001), Knygos ir bibliofilijos kultūra (2005), Mažosios Lietuvos kultūros paveldas (2006) sudarytojas ir redaktorius, kartu su kitais parengė informacinę knygą Pirmosios lietuviškos knygos sukaktis (1998) ir jos elektroninę versiją Lietuviškos knygos metai, 1547–1997 (1998), elektroninės knygos Lietuvos knygos veikėjai (2004) ir aukštųjų mokyklų vadovėlio Knygotyra (2006, 2007; pirmoji premija 2008) bendraautoris ir vyriausiasis redaktorius.
Asmeninės kolekcijos pagrindu sudarė katalogus Hermannas Sudermannas savo ir mūsų knygose (2007) ir Visos Vydūno knygos (2008). Sudarė ir parengė knygą „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys (su A. Matijošiene, 2011), fotografijų albumą Lietuvos mokslų akademija nepriklausomybės kelyje (su kitais, 2015). Sudarė ir parengė atsiminimų apie I. Simonaitytę knygą Aš esu Etmės Evė (2017, I. Simonaitytės literatūrinė premija 2019).
Apdovanojimai
Lietuvos mokslo premija (1994), Mažosios Lietuvos fondo (Kanada) dr. Vydūno (1995), I. Simonaitytės literatūrinė premija (1998 ir 2019), Martyno Mažvydo premija (1998), Lauryno Ivinskio premija (2010).
Gedimino ordino Riterio kryžius (1997), Latvijos Respublikos Pripažinimo ordino Komandoro didysis kryžius (2011).
L: Domas Kaunas: Bibliografijos rodyklė, 1979–2008 / sud. Rasa Pukėnienė Vilnius 2009; Domas Kaunas: Bibliografijos rodyklė, 2009–2019 / sud. Rasa Pukėnienė 2019.
441
Domas Kaunas