domènai (vok. Domäne < pranc. domaine – valda), Prūsijos valdovo ir junkerių valdos. Prūsijos valstybei priklausančioje Mažojoje Lietuvoje dėl nuolatinių 13–14 a. Vokiečių ordino ir lietuvių kovų nesusidarė didelių bajorų valdų, žemė daugiausia priklausė Ordino didžiajam magistrui, vėliau – Prūsijos valdovui. Nuo 16 a. medžioklei tinkamus plotus Prūsijos kunigaikštis saugojo sau; palyginti mažai žemių turėjo Evangelikų liuteronų Bažnyčia. Sunykusius vokiečių bajorų dvarus ir kulmiškių ūkius 18 a. pirmoje pusėje ėmė supirkinėti Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I ir juose steigti domenus, kurdinti vokietkalbius kolonistus.
Yrant baudžiavinei sistemai ir mažėjant lažui, 18 a. pabaigoje Prūsijos karalius pradėjo domenus nuomoti, užrašinėti arba pardavinėti bajorams. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje (po 1807 baudžiavos panaikinimo) Prūsijoje bei Mažojoje Lietuvoje padaugėjo vokiečių junkerių valdų, ir dalis lietuvininkų pateko į jų valdžią. Vokiečių kolonistai iš esmės ir toliau liko domenų, arba karališkieji, ūkininkai. 19 a. pradžioje Lietuvos departamente domenų žemėvalda apėmė 86,5 %, Rytų Prūsijoje – 51,3 % visos dirbamosios žemės. Prūsijos valdovo domeno generalinius nuomininkus ėmus keisti iš Vokietijos atvykusiais miestiečiais valdininkais, šalia bajorų dvarininkų susiformavo miestiečių žemvaldžių sluoksnis.
415