domenai

domènai (pranc. domaine < lot. dominium – valdymas), chemiškai vienalytės terpės sritys, kurios skiriasi elektrinėmis, magnetinėmis ar tampriosiomis savybėmis arba dalelių išsidėstymo tvarka. Yra feromagnetiniai (antiferomagnetiniai), feroelektriniai, feroelastiniai, elektriniai, tamprieji domenai, domenai skystuosiuose kristaluose ir kiti. Feromagnetiniai domenai yra feromagnetiko tūrio savaiminio įmagnetėjimo makroskopinės sritys žemesnėje už Curie tašką temperatūroje. Paprastai būna 10^–4–10^–2 cm dydžio (galima pamatyti pro mikroskopą). Labai maži feromagnetiniai kristalai būna viendomeniai. Tiriami padengus feromagnetiko paviršių suspensija, kurioje yra feromagnetinių miltelių, magnetooptiniais metodais. Feroelektriniai domenai yra feroelektriko vienalytės savaiminės poliarizacijos sritys. Stipriame elektriniame lauke visas feroelektrikas poliarizuojasi veikiančio elektrinio lauko kryptimi. Tiriami optiniais metodais: poliarizaciniu mikroskopu, nes poliarizuotoje šviesoje vieni feroelektriniai domenai atrodo šviesesni, kiti – tamsesni. Elektriniai domenai yra skirtingo stiprio vienalyčio elektrinio lauko sritys puslaidininkyje. Susidaro stipriame išoriniame elektriniame lauke, jei puslaidininkio voltamperinė charakteristika turi neigiamosios varžos sritį (Gunno reiškinys). Feroelastiniai domenai yra vienalytės deformacijos sritys feroeleastikuose. Tamprieji domenai – skirtingos savaiminės ar savosios deformacijos sritys, atsirandančios kietojoje fazėje, susidarančioje kitoje kietojoje fazėje arba jos paviršiuje; atsiranda vykstant martensitiniams virsmams, mechaniniam dvynėjimui, kietųjų tirpalų tvarkėjimui. Domenai lemia histerezę (magnetinę, feroelektrinę, tampriąją).