dominãtas (lot. dominatus – viešpatavimas, vienvaldystė), 284–476 neribota monarchijos forma senovės Romoje. Įvestas vietoj principato. Nors realiai dominatas susiklostė anksčiau, oficialiai jį įvedė imperatorius Dioklecianas (valdė 284–305). Aukščiausioji valdžia atiteko imperatoriui, kuris valdė remdamasis imperatoriaus taryba (konsistorija) ir kariniu biurokratiniu aparatu. Senatas ir kitos respublikos laikų valstybės institucijos prarado politinę reikšmę, piliečiai virto valdiniais (lotyniškai subiecti). Stiprinant centrinę valdžią imta pertvarkyti administraciją (įvesta tetrarchija), kariuomenę, mokesčius. Imperatoriaus valdžios absoliutumo idėjas rėmusi krikščionybė 4 a. pabaigoje paskelbta valstybine religija.
1412