dominãvimas, eukariotams būdingas dviejų alelinių genų (aleliai) sąveikos būdas, pasireiškiantis heterozigotose, t. y., kai individo homologinėse chromosomose yra dvi skirtingos to paties geno struktūrinės atmainos. Stelbiantysis genas yra vadinamas dominuojančiuoju, stelbiamasis − recesyviuoju; genų lemiami požymiai skiriami į dominuojančiuosius ir recesyviuosius. Pagal tai, kaip reiškiasi dominavimas, skiriama keletas alelinių genų sąveikos tipų. Visiškasis dominavimas − dominuojantysis genas heterozigotoje reiškiasi taip, kaip ir homozigotoje (kai abiejose homologinėse chromosomose yra dominuojantieji genai); recesyvusis genas reiškiasi tik homozigotose. Nevisiškasis dominavimas − heterozigotos skiriasi nuo homozigotų, yra tarpinis abiejų homozigotų fenotipas. Kodominavimas − heterozigotose abu aleliai reiškiasi vienodai, pvz., ABO sistemos kraujo grupės. Superdominavimas − heterozigotose požymis reiškiasi stipriau negu atitinkamose homozigotose. Svarbūs ir kiti dominavimo tipai: vėluojantysis dominavimas (dominuojantysis alelis reiškiasi ne iš karto, o vėlesniais raidos etapais, pvz., Huntingtono liga − tik apie 30 m. ir vėliau), nestabilusis dominavimas (heterozigotose vyrauja tai vienas, tai kitas alelis). Dominavimas priklauso nuo genetinės, vidinės ir išorinės aplinkos veiksnių, kitų genų. Nustatomas iš genealogijų analizės arba atliekant specialius pagal kryžminimus pirmosios hibridų kartos (F1) rezultatus. 1865 atrado G. J. Mendelis. Dominavimo tyrimas svarbus požymių paveldėjimo ir genų veiklos valdymo suvokimui, eukariotų selekcijai.
3163