Dominikos Respublikos gamta

Dominikos Respublikos gamtinis žemėlapis

vienas Dominikos Respublikos uostų – Luperónas (šalies šiaurinė pakrantė)

Dominkos Respùblikos gamtà

Reljefas

Didesnę Dominikos Respublikos dalį užima kalnagūbriai, tarp jų ir pajūryje – lygumos. Kranto linijos ilgis 1288 km; gausu įlankų (Escocesos, Samaná), pusiasalių (Samaná, Beatos). Išilgai Dominikos Respublikos pietinio kranto ištįsusi Šiaurės Kordiljera (aukštis iki 1249 m), kurią nuo Centrinės Kordiljeros skiria Yaque del Nortės ir Yunos upių slėniai. Centrinės Kordiljeros vidurinėje dalyje yra aukščiausias Haičio salos kalnas – Duarte’s viršūnė (3175 m). Į pietus nuo Centrinės Kordiljeros yra San Juano upės slėnis, iš šiaurės prie jo prieina Neibos Kordiljeros grandinė.

Dominikos Respublikos pietuose Azua žemuma; joje, tektoninėje depresijoje, yra druskingas Enriquillo ežeras. Azua žemumą nuo šiaurės vakarinio kranto skiria Sierra de Bahoruco kalnai. Žemumos rytinėje dalyje – neaukšta Rytų Kordiljeros kalnų grandinė (iki 760 m aukščio; Centrinės Kordiljeros dalis). Dominikos Respublikos šiaurės rytus užima Seibo žemuma, iš šiaurės ribojama Šiaurės Kordiljeros. Kalnuose gausu urvų; ilgiausias – Fun Funo (ilgis 7 km), giliausias – Catanamatíaso (gylis 380 metrų).

Klimatas

Klimatas Dominikos Respublikos pietiniame krante tropinis, labai drėgnas (pučia drėgnas pietryčių pasatas), kritulių iškrinta vidutiniškai 2260 mm per metus, likusioje šalies dalyje – tropinis drėgnas, kritulių iškrinta vidutiniškai 1200 mm per metus. Žiemos sausos, vasaros drėgnos. Metinė maksimali temperatūra 22–33 °C, minimali – 18–23 °C. Rugpjūtį–lapkritį būna tropinių ciklonų.

Vidaus vandenys

Upių daug, didžiausios: Yaque del Norte, Yuna (teka į Atlanto vandenyną), Yaque del Suras, San Juanas (teka į Karibų jūrą). Vandeningiausios birželio–rugsėjo mėnesiais.

Didžiausias ežeras – Enriquillo (plotas 265 km², paviršiaus altitudė –46 m), t. p. yra nedidelių karstinių ežerų.

Dirvožemiai

Kalnuose dūlant kristalinėms uolienoms susidarė akmeningi rudžemiai, šlaituose – geležaliuminžemiai ir rūgštžemiai. Lygumas dengia geltonžemiai, aukštus upių slėnius – verstžemiai, salpas – salpžemiai.

Augalija

Žemumose – drėgnieji atogrąžų miškai, iki 600 m – plantacijos, aukščiau – savanos tipo augalija.

Aplinkos apsauga

Saugoma apie 20 % Dominikos Respublikos teritorijos; nacionaliniai parkai (José Armando Bermúdezo, Valle Nuevo, Sierra de Boaruco, Monte Cristi), rezervatai (Loma Barbacoa, Las Caobaso, Ebano Verde).

4 Ramsaro konvencijos (Dominikos Respublikoje įsigaliojo 2002) saugomos vietovės (plotas apie 1351 km²) – Enriquillo ežeras, Jaragua pelkė (abu yra tarpvalstybinio La Selle–Jaragua-Bahoruco-Enriquillo biosferos rezervato dalis), Rincóno lagūna ir Manglares del Bajo Yuna nacionalinis parkas.

Dominikos Respublika

Dominikos Respublikos gyventojai

Dominikos Respublikos konstitucinė santvarka

Dominikos Respublikos partijos ir profsąjungos

Dominikos Respublikos ginkluotosios pajėgos

Dominikos Respublikos ūkis

Dominikos Respublikos istorija

Dominikos Respublikos švietimas

Dominikos Respublikos architektūra

Dominikos Respublikos dailė

Dominikos Respublikos žiniasklaida