Dominkos Respùblikos istòrija
Ikikolonijiniai ir kolonijiniai laikai
Senovėje Haičio saloje gyveno indėnų sibonėjų bei tainų gentys, priklausančios aravakų grupei, ir iš daugelio vietovių jas išstūmę karingi karibai. Dauguma indėnų genčių buvo sėslios, vertėsi žemdirbyste; sibonėjai – medžiokle ir rinkimu.
1492 salą atradęs Kristupas Kolumbas pavadino ją Española. 1496 Krstupo Kolumbo brolis Bartolomėjus įkūrė Santo Domingo miestą; taip buvo pavadinta ir Ispanijos kolonija (pirmoji Vakarų pusrutulyje). Iki 16 a. pradžios išnaikinę beveik visus indėnus, darbams aukso kasyklose, cukranendrių plantacijose, gyvulininkystės ūkiuose ispanai pradėjo vežti juodaodžius vergus iš Afrikos. 16–18 a. kolonijos ūkio pagrindą sudarė gyvulininkystės latifundijos, kurios aprūpindavo mėsa ispanų laivus, plaukiančius į Naująjį Pasaulį ir atgal į Ispaniją, t. p. karines ekspedicijas: iš Santo Domingo uosto išplaukė J. Ponce de Leónas užkariauti dabartinio Puerto Riko, H. Cortésas – Meksikos, D. Velázquezas de Cuéllaras – Kubos. 16 a. pradžioje–17 a. salą užvaldyti siekė Anglija ir Prancūzija. 1697 Prancūzijai atiteko salos vakarinė dalis (Sant-Domingue’as), o 1795 – ir rytinė dalis (Santo Domingo).
Santo Domingas (akvarelė, apie 1665, dailininkas Johannesas Vingboonsas)
1791 prasidėjęs juodaodžių vergų ir mulatų sukilimas virto nepriklausomybės karu.1804 buvo paskelbta Españolos nepriklausomybė, sala pavadinta senuoju indėnišku vardu – Haičiu. 1809 salos rytinėje dalyje vėl įsigalėjo ispanai. 1821, per Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karą (1810–26), Santo Domingo (salos rytinė dalis) pasiskelbė nepriklausoma valstybe, tačiau 1822 buvo prijungtas prie Haičio Respublikos (salos vakarinė dalis).
Nepriklausomybės laikotarpis
Po sukilimo prieš Haičio valdžią Santo Domingo 1844 atsiskyrė, tapo nepriklausomas ir pasivadino Dominikos Respublika. Ją užvaldyti siekė Haitis, Didžioji Britanija, Prancūzija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). 1861 Dominikos Respubliką užėmė ispanai, bet per 1863–65 sukilimą buvo išvyti. Prasidėjo politinė suirutė (per 20 metų paskelbta 18 konstitucijų). U. Heureaux diktatūros (1882–99) laikotarpiu šalis virto cukraus, kavos, kakavos gamintoja ir eksportuotoja, plėtota transportas, ryšiai, švietimas, tačiau didėjo jos užsienio skola ir priklausomybė nuo užsienio, pirmiausia JAV, kapitalo. JAV, 1906 suteikusios šaliai dar 20 mln. JAV dolerių paskolą, ėmė kontroliuoti Dominikos Respublikos muitus ir finansus; pasinaudojusios vidaus neramumais, 1916 įvedė savo kariuomenę, numalšino sukilimą ir Dominikos Respubliką okupavo (šalį valdė karinis gubernatorius). 1924 JAV kariuomenė buvo išvesta; prezidentu išrinktas Horatio Vázquezas.
Per 1930 karinį perversmą valdžią paėmęs R. L. Trujillo y Molina (prezidentas 1930–60, 1947 nominaliu prezidentu tapo jo brolis Héctoras Bienvenido Trujillo y Molina) įvedė teroro režimą, susidorojo su opozicija, uždraudė politinių partijų veiklą. Jo režimas rėmėsi kariuomene, biurokratija ir vienintele legalia Dominikos partija (įkurta 1931). 1937 Dominikos Respublikos kariuomenei išžudžius emigrantus iš Haičio, pašlijo santykiai su šia valstybe. Dėl palankios ūkio konjunktūros Dominikos Respublikai pavyko likviduoti valstybės skolą. Sustiprėjus kovai su diktatūra 1960 valstybės vadovu (Valstybės tarybos pirmininku) tapo J. Balagueras Ricardo (1962 atsistatydino). 1962 visuotinius rinkimus (pirmuosius nuo 1924) laimėjo Dominikos revoliucinės partijos vadovas J. Boschas. Jo vyriausybė įgyvendino demokratinius pertvarkymus, suteikė pilietines laisves ir teises, 1963 buvo priimta nauja konstitucija. Po 1963 perversmo valdžią perėmusi karinė chunta sudarė vadinamąjį pilietinį triumviratą. Kilo pasipriešinimo judėjimas, reikalauta atkurti 1963 konstituciją ir grąžinti valdžią J. Boschui. 1965 sukilėliai triumviratą nuvertė (Konstitucionalistų sukilimas), šalyje prasidėjo J. Boscho ir 1963 perversmo šalininkų pilietinį karas. Jį numalšino 1965 įvesta JAV kariuomenė (karinei intervencijai pateisinti buvo suformuluota Johnsono doktrina). Prezidentu išrinkus glaudaus bendradarbiavimo su JAV šalininką, Krikščionių socialinių reformų partijos lyderį J. Balaguerą Ricardo (pareigas ėjo 1966–78) JAV kariuomenė iš Dominikos Respublikos buvo išvesta. 1966 priimta nauja konstitucija.
1978 valdžia pirmą kartą taikiai perduota prezidento rinkimus laimėjusiam opozicijos kandidatui Dominikos revoliucinės partijos lyderiui Antonio Guzmánui Fernándezui (1978–82). Dėl ūkio sunkumų ir partijos vidinių konfliktų ši partija 1986 rinkimus pralaimėjo. 1986 prezidentu vėl išrinktas J. Balagueras Ricardo įgyvendino visuomeninių darbų plėtros, užsienio investicijų į pramonę ir turizmą skatinimo programas. 1996–2000 ir 2004–12 prezidentas buvo Dominikos išlaisvinimo partijos lyderis Leonelis Fernándezas Reyna (jo radikaliai politinių ir ūkio reformų programai nepritarė parlamentas), 2000–04 – Dominikos revoliucinės partijos atstovas Hipólito Mejía; 2012 juo išrinktas Dominikos išlaisvinimo partijos atstovas Danilo Medina (2016 perrinktas), 2020 – Šiuolaikinės revoliucinės partijos (1914 atskilo nuo Dominikos revoliucinės partijos) atstovas Luisas Abinaderas.
2015 priimta nauja konstitucija. 2016 parlamento rinkimus laimėjo Dominikos išlaisvinimo partija (106 mandatai iš 190 Deputatų Rūmuose, 26 iš 32 – Senate), 2020 rinkimus – Šiuolaikinė revoliucinė partija (86 mandatai Deputatų Rūmuose, 17 – Senate). 21 a. pradžioje Dominikos Respublika yra ekonomiškai stipriausia Karibų jūros ir Centrinės Amerikos regiono valstybė (šalies BVP 2014 padidėjo 7,3 %, 2015 – 7 %, 2018 – 6,4 %, 2022 – 4,9 %).
1945 Dominikos Respublika tapo Jungtinių Tautų, 1948 – Amerikos valstybių organizacijos nare. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1995.
L: J. K. Black The Dominican Republic: Politics and Development in an Unsovereign State London 1986; A. O. Thompson The Haunting Past: Politics, Economics and Race in Carribbean Life Oxford 1997.
1489
1412
Dominikos Respublikos gyventojai
Dominikos Respublikos konstitucinė santvarka
Dominikos Respublikos partijos ir profsąjungos
Dominikos Respublikos ginkluotosios pajėgos
Dominikos Respublikos švietimas