Pire Dominique (Dominikas Pras), tikr. Georges Charles Clément Ghislain Pire 1910 02 10Dinant (Namuro provincija) 1969 01 30Leuven, Belgijos visuomenės veikėjas, teologas. Teologijos dr. (1936).
1928–32 mokėsi dominikonų vienuolyne Huy (Lježo provincija), 1932 tapo vienuoliu. 1934–36 studijavo teologiją ir socialinius mokslus Šv. Tomo Akviniečio universitete Romoje, 1936–37 – Leuveno katalikiškajame universitete. Nuo 1937 dėstė sociologiją ir dorovės filosofiją vienuolyne Huy (Lježo provincija, Valonijos regionas). 1938 įsteigė Šeimų savitarpio pagalbos tarnybą, 1949 – nevyriausybinę organizaciją Pagalba perkeltiesiems asmenims, 1960 – M. K. Gandhi tarptautinį taikos centrą (nuo 1962 nevyriausybinė organizacija Taikos universitetas), 1962 – nevyriausybinę organizaciją Taikos salos. Per II pasaulinį karą ir po jo padėjo perkeltiesiems asmenims (DP) ir pabėgėliams slapstytis, rūpinosi jų apgyvendinimu kitose šalyse, namų jiems statymu. Teigė, kad taika neįmanoma nepanaikinus skurdo.
Dominique Pire
Svarbiausi veikalai: Nuo Reino iki Dunojaus su 60 000 perkeltųjų asmenų (Du Rhin au Danube avec 60,000 D. P. 1949), Kurti taiką (Bâtir la paix, su Charlesu Dricot, 1966), Gyventi ar mirti kartu (Vivre ou mourir ensemble 1969), autobiografija (1959).
Nobelio taikos premija (1958).