Radvilà Dominykas Jeronimas (lenk. Dominik Hieronim Radziwiłł) 1786 08 04 Biała Podlaska 1813 11 11 prie Hanau (Reino upės kairiajame krante), Lenkijos karinis veikėjas. Motiejaus Radvilos (1749–1800) sūnėnas ir globotinis – tėvas Lietuvos pakamaris Jeronimas Vincentas (1759–86) sūnų paliko kelių savaičių, motina Ona Mycelska ištekėjo antrą kartą. Po prorusiškos Targowicos konfederacijos (1792–93) D. J. Radvilą globojo Adomas Kazimieras Čartoriskis. D. J. Radvilos turtas siekė iki 140 mln. auksinų. Pulavuose baigė kadetų mokyklą. Buvo Lenkijos kariuomenės pulkininkas. Per 1812 Prancūzijos–Rusijos karą savo lėšomis suorganizavo ulonų pulką. Su juo ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I Didžiosios armijos kavalerija (vadas J. Muratas) per Vilnių žygiavo į Rusiją; kautynėse prie Vitebsko buvo sužeistas. Už narsą Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I apdovanotas Garbės legiono medaliu, pakeltas į gvardijos pulkininkus.
Dominyko Jeronimo Radvilos portretas (aliejus, 19 a. pirma pusė, nežinomas dailininkas)
1813 dalyvavo Leipcigo mūšyje; Prancūzijos–Prūsijos pasienyje (prie Hanau) buvo sunkiai sužeistas. D. J. Radvila – paskutinis Nesvyžiaus Radvilų šakos palikuonis; Rusijos imperatoriui Aleksandrui I sutikus, 1814 Nesvyžiaus ir Olykos (Voluinės sr.) ordinacijas gavo Antanas Henrikas Radvila.
415