Baniónis Donatas 1924 04 28Kaunas 2014 09 04Vilnius, lietuvių aktorius, režisierius. E. Banionio ir R. Banionio tėvas.
Išsilavinimas ir veikla
1937–41 mokėsi Kauno amatų mokyklos Keramikos skyriuje. Nuo 1941 gyveno Panevėžyje, nuo 1941 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (pas J. Miltinį), 1984–88 dėstė joje. 1982–84 studijavo Lietuvos konservatorijoje (eksternu; 1984 gavo diplomą). 1941–2000 Panevėžio (nuo 1995 J. Miltinio) dramos teatro aktorius, 1981–84 ir vyriausiasis režisierius, 1984–88 direktorius bei meno vadovas. 1974–79 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Tarptautinės teatro akademijos akademikas (2002). Nuo 2004 gyveno Vilniuje. Parašė knygą Memuarai (2004, sudarė Jolita Dimbelytė; rusų kalba išleisti papildyti pavadinimu Aš nuo vaikystės norėjau vaidinti / Ja s detstva chotel igrat' 2006).
Donatas Banionis
Teatras
D. Banionis. Vilio Lomeno vaidmuo (A. Millerio Komivojažerio mirtis 1958, režisierius J. Miltinis, dailininkas M. Bulaka; iš kairės Benas – B. Babkauskas)
D. Banionis. Edgaro vaidmuo (A. Strindbergo Mirties šokis 1973, režisierius J. Miltinis, scenografas A. Mikėnas, kostiumų dailininkė Gražina Rameikaitė; Alisa – D. Melėnaitė)
Reikšmingiausius teatro vaidmenis sukūrė režisieriaus J. Miltinio spektakliuose: Edvardas (A. Vienuolio Prieblandoje 1945), Andrejus Gavrilyčius (A. Ostrovskio, Nikolajaus Solovjovo Belugino vedybos 1949), Jorgenas Tesmanas (H. Ibseno Heda Gabler 1957), Vilis Lomenas (A. Millerio Komivojažerio mirtis 1958), Bopertinis (E. Labiche’o Šiaudinė skrybėlaitė 1959), Bankas (W. Shakespeare’o Makbetas 1961), Bekmanas (W. Borcherto Lauke, už durų 1966), Edgaras (A. Strindbergo Mirties šokis 1973), Antonas Antonovičius Skvoznikas‑Dmuchanovskis (N. Gogolio Revizorius 1977), Gevinas Stivensas (W. Faulknerio, A. Camus Rekviem vienuolei 1979). Kiti svarbesni vaidmenys (iš viso sukūrė daugiau kaip 100): Šnipukas (W. Myśliwskio Medis 1989, režisierius S. Varnas), Šviteris (F. Dürrenmatto Meteoras 1992, režisierius Peteris Stoičevas), Tėvas Normanas (Prie Auksinio ežero 1996, pagal E. Th. Setoną), Johanas Sebastianas Bachas (Paulio Barzo Susitikimas 1999, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, abiejų režisierius R. Banionis), Barklėjus Kuperis (Kirillo Rapoporto Toliau – tyla 2000, režisierius A. Kėleris).
Režisavo spektaklius: J. Švarco Paprastas stebuklas (1958), K. Sajos Surūdijęs vanduo (1981), V. Tendriakovo Trys maišai šiukšlėtų kviečių (1982, vaidino Jevgenijų Tulupiną), P. Schafferio Amadeus (1983), A. Dudaravo Vakaras (1984), Pienių vynas (1985, pagal R. Bradbury, su Gražina Karlaite).
D. Banionis. Spektaklio P. Shafferio Amadeus scena (1983, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė A. Jacovskytė, © LATGA, 2020; iš kairės: Salieris – A. Babkauskas, Mocartas – A. Kėleris, Konstanca Vėber – G. Urbonavičiūtė; Panevėžio dramos teatras)
Kinas
Nuo 1959 vaidino Lietuvos, SSRS ir kitų šalių kino ir televizijos filmuose (sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų), itin reikšmingų – režisieriaus V. Žalakevičiaus filmuose: Dausa (Adomas nori būti žmogumi 1959), Donatas (Vienos dienos kronika 1963), Vaitkus (Niekas nenorėjo mirti 1966, Kijevo ir Karlovy Varų kino festivalių prizai 1966, SSRS valstybinė premija 1967), Prezidentas (Kentaurai 1979). Kiti svarbesni vaidmenys: Konstantinas Ladeinikovas (Ne sezono metas 1969, 2 serijos, režisierius Savva Kulišas, Tarptautinio nuotykių filmų festivalio Sofijoje prizas), Hercogas Albanis (Karalius Lyras 1971, režisierius G. Kozincevas), Goya (Goya, arba Sunkus pažinimo kelias 1971, režisierius K. Wolfas, Vokietijos Demokratinės Respublikos valstybinė premija 1972), Krisas Kelvinas (Soliaris 1972, režisierius A. Tarkovskis, Aplankant Soliarį 2007, režisierius D. Narkevičius), Makinlis (Misterio Makinlio pabėgimas 1976, režisierius M. Šveiceris, SSRS valstybinė premija 1977), Beethovenas (Beethovenas. Gyvenimo dienos 1976, režisierius Horstas Seemannas), Petrušonis (Nesėtų rugių žydėjimas 1979, režisierius M. Giedrys), Luigi Germi (Nicolò Paganini 1982, 4 serijos, režisierius Leonidas Menakeris), Michailas Muravjovas (Tadas Blinda. Pradžia 2011, režisierius Donatas Ulvydas).
D. Banionis. Vaitkaus vaidmuo filme Niekas nenorėjo mirti (1966, režisierius V. Žalakevičius)
D. Banionis (dešinėje). Vaitkaus vaidmuo filme Niekas nenorėjo mirti (1966, režisierius V. Žalakevičius; iš kairės: Juozapas‑Aitvaras – L. Noreika, Bronius – B. Oja)
Atminimo įamžinimas
Apie D. Banionį sukurtas dokumentiniai filmai Aš – vargšas karalius (1971, režisierius H. Šablevičius), Donatas Banionis (2003, režisierius Valerijus Balajanas), Kiti Donato Banionio pasauliai (Drugyje miry Donatasa Banionisa 2004, režisierius Andrejus Selivanovas), Donatas Banionis. Ne sezono metas (Donatas Banionis. Barchatnyj sezon, režisierius Konstantinas Muraševas), Donatas Banionis. Aš likau visiškai vienas (Donatas Banionis. Ja ostalsja sovsem odin, režisierius Michailas Ananjevas, abu 2014).
2005 04 28 Vilniuje, prekybos centro Akropolis Šlovės alėjoje, atidengta atminimo lenta su D. Banionio rankos antspaudu (skulptorius T. Gutauskas). D. Banionio skulptūra 2010 atidengta Druskininkuose (skulptorius Mindaugas Junčys), 2024 04 30 – Panevėžyje (skulptorius Klaudijus Pūdymas). 2016 04 27 Vilniuje, ant namo Lvivo gatvėje 89 (čia 2004–14 gyveno), ir 2016 04 28 Panevėžyje, ant namo Ukmergės gatvėje 47A, atidengtos atminimo lentos su bareljefu (abiejų skulptorius R. Kvintas).
Apdovanojimai
SSRS valstybinė premija (1967, 1977). Tarptautinio nuotykių filmų festivalio Sofijoje (1969). LSSR valstybinė premija (1969). Vokietijos Demokratinės Respublikos valstybinė premija (1972). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1994). Rusijos Federacijos Draugystės ordinas (1999). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2004). Tarptautinė premija Baltijos žvaigždė (2004). Auksinė gervė (2008). Rusijos Federacijos Garbės ordinas (2009). Lietuvos nacionalinė premija (2013).
L: M. Petuchauskas Donatas Banionis Vilnius 1970 21976; N. Lordkipanidze Donatas Banionis Moskva 1972; L. Pavliučik Vozvraščenije na krugi svoja, ili Neskolko dialogov s Donatasom Banionisom Moskva 1988.
2271