Sáuka Donatas 1929 10 13Mažeikiai 2015 05 16Vilnius, lietuvių tautosakininkas, literatūrologas. L. Saukos brolis, Š. Saukos tėvas. Habilituotas daktaras (hum. m.; filologijos m. dr. 1972). 1953 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1951–53 Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktorius. 1956–93 Vilniaus universiteto dėstytojas (1976–1977 Lietuvių literatūros katedros vedėjas); profesorius (1976).
Donatas Sauka
Moksliniai veikalai
Tyrė 19–20 a. lietuvių rašytojų kūrybą (Salomėjos Nėries kūryba 1921–1940 1957, Žemaitės stebuklas 1988, Jurgis Savickis: XX amžiaus literatūros šifras 1994). D. Saukos filologijai būdinga dėmesys kūrinio meninei tikrovei, poslinkis nuo pozityvizmo prie fenomenologinės kūrinio, kaip etinių ir estetinių tradicijų terpėje susiformavusios poetinės struktūros, įžvalgos.
Tautosakos tyrinėjimuose ši nuostata pasireiškė lietuvių estetinės savimonės formų paieška. Studijoje Tautosakos savitumas ir vertė (1970) aptariama pasakų, dainų, patarlių, priežodžių, mįslių poetika, per individualias kūrinių struktūros ypatybes atskleidžiama tautosakos semantikos įvairovė, heroiškumo ir bjaurumo, fantastikos ir buitiškumo, lyrizmo ir juoko, žmogaus būties tragizmo ir gamtos rimties sampyna. Vėlesniuose veikaluose (Vestuvių lyrinės dainos 1980, Lietuvių tautosaka 1982, papildytas leidimas 22007, rusų kalba papildytas leidimas 1986) pabrėžiamas lietuvių tautosakos savitumas. Kaip išskirtiniai bruožai nurodoma dainų gausa ir lyrizmas. Aptariama darbo, vestuvių, karo, kalendorinių dainų, sutartinių, raudų poetika, archainio sakmių pasaulėvaizdžio elementai, baltiškosios stebuklinių pasakų skirtybės.
Eseistika
Eseistikos straipsnių rinkinyje Noriu suprasti (1990) apmąstoma 20 a. pabaigos lietuvių kultūros padėtis, kritikuojamas sulėkštėjimas ir subanalėjimas, ieškoma lituanistinio idealizmo nuosmukio priežasčių. Eseistinio pobūdžio veikale Fausto amžiaus epilogas (1998) sukurta dinamiška Europos dvasinės kultūros panorama: idealiu Naujųjų laikų dvasios simboliu laikant J. W. Goethe’s faustiškąjį žmogų, apžvelgiama Ch. Baudelaire’o, R. M. Rilke’s, B. Pasternako, P. Valéry ir daugelio kitų žymių 19–20 a. Europos poetų filosofinių nuostatų ir poetikos raida. Po mirties išleista knyga Apie laiką ir save (2019, sudarė ir parengė Saulė Matulevičienė).
Apdovanojimai
Lietuvos mokslo premija (1995), Lietuvos nacionalinė premija (1998).
2888