donãtorius (lot. donator – dovanotojas), asmuo, paaukojęs bažnyčiai, vienuolynui arba kitai institucijai meno kūrinį ar pinigų sumą, skirtą jų vidaus įrangai, statybai, išlaikymui. Dovanojama iš kilnių paskatų, religinių įsitikinimų, siekiant įsiamžinti. Donatorius dažnai buvo vaizduojamas paaukotame kūrinyje, nuo 12 a. besimeldžiantis, laikantis rankoje šventovės, kuriai skyrė auką, modelį, nusilenkiantis Dievo Motinai ir Kūdikėliui Jėzui. Iš pradžių donatorius buvo vaizduojamas mažesnio, nuo Renesanso (15 a.) – to paties dydžio kaip kiti veikėjai. Donatorius nuo fundatoriaus skiriasi menkesne dovana ir tuo, kad nebūtinai susijęs su objekto įkūrimu. Donatoriai dažni Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje (didesni vienuolynai ar bažnyčios turėjo savo donatorius).
2972