Doneck (ukr.; Донецьк, Donèckas), iki 1924 Juzivka (Jùzivka), 1924–61 Stalino (Stãlinas), miestas Ukrainos pietryčiuose, abipus Kalmiuso aukštupio, prie Charkovo–Mariupolio ir Kryvyj Riho–Luhansko geležinkelio; Donecko srities centras.
Donecko panorama (2012)
905 400 gyventojų (2021); su Makijivka ir mažesniais miestais sudaro aglomeraciją (1,43 mln. gyventojų).
2011–12 rekonstruotas oro uostas neveikia (sugriautas 2014–15 per Donbaso karą).
Juodoji metalurgija (ketaus, plieno, valcuotųjų gaminių), kasybos įrangos, metalo konstrukcijų, kabelių, dviračių, šaldytuvų gamyba, medienos apdirbimas, chemijos (kokso chemijos, cheminių reagentų, plastikų, gumos techninių dirbinių, dažų), tekstilės, siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, maisto (mėsos, pieno, alaus) pramonė.
Prie Donecko kasamos Doneco anglių baseino akmens anglys. Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos filialas. 6 valstybiniai (tarp jų Donecko nacionalinis universitetas, įkurtas 1965), 9 privatūs universitetai. Kraštotyros (įkurtas 1924), dailės (1955) muziejai. Operos ir baleto teatras (atidarytas 1941). Filharmonija. Planetariumas (įkurtas 1961), cirkas (1969). Botanikos sodas (plotas 275,5 ha; įkurtas 1965). Gausu skverų, parkų.
Istorija
1869 statant metalurgijos įmonę pradėjo kurtis Juzivkos gyvenvietė; miesto teisės nuo 1917.
1917–18 miestas užimtas Vokietijos kariuomenės, 1918–19 – A. Denikino dalinių. Srities centras nuo 1932. 1941–43 okupuotas Vokietijos (sugriautas, atstatytas po karo).
2014 Donecką užėmė Donbaso separatistai ir jų rėmėjai iš Rusijos (Donbaso karas). Doneckas tapo apsišaukėliškos Donecko Liaudies Respublikos centru. 2014 Donecko srities administracija perkelta į Kramatorską (juridiškai Doneckas lieka srities centru). Fronto linija tarp separatistų ir Ukrainos karinių pajėgų yra ties vakariniu ir šiauriniu Donecko miesto pakraščiu. Nedidelę Donecko aglomeracijos dalį kontroliuoja Ukraina (Avdijivka).