Donelaičia, Mažosios Lietuvos lietuvių giminė.
Manoma, kilusi iš vakarinių sūduvių. Pavardė kito: lietuviška Donelaitis, Donaleitis buvo sulotyninta į Donalitius, vėliau suvokietinta į Donalies (Donalys). Apie Donelaičių giminę Mažojoje Lietuvoje žinoma nuo 17 a. pradžios. Apie 1600 Gumbinės apylinkėse gyveno ūkininkas, pavarde Donaleitis. Manoma, 1630 jo sūnus (vardas nežinomas) dirbo eiguliu Vilkošiuose (3,5 km į pietus nuo Gumbinės). Iš jo 3 sūnų (Anso, Jono ir trečiojo, nežinomo vardo) kilo trys Donelaičių pagrindinės šakos (giminės genealogiją tyrinėjęs K. Donaliesas jas pavadino A, B ir C šakomis). Genealoginius tyrimus tęsė Donelaičių giminės moteriškosios linijos palikuonis L. F. W. Wenau (1930–2007).
Donelaičiai. Trečias iš kairės Kristijonas (Christian) Donaliesas, dešinėje sesuo Renata, jo dukterys Kristina ir Andželika, V. Urbanavičius; kairėje – K. N. Kitkauskas ir A. Tautavičius (Vilnius, 1995)
A šakos pradininkas Jonas Donelaitis‑Donalitius (1660–1710), baigęs Karaliaučiaus universitetą, buvo Didlaukių, nuo 1686 – Valtarkiemio klebonas. Mirė nuo maro. Jo vaikaitis Jurgis Albrechtas Donalitius (g. 1719 Tilžėje, m. 1792 Kuršiuose, Ragainės apskr.), poeto K. Donelaičio pusbrolis, buvo Ragainės apskrities Zaumarų dvaro administratorius ir pagrindinis nuomininkas, vėliau nuomojo ir Kuršių dvarą. Jo vaikai ir vaikaičiai gyveno Ragainės apskrityje, buvo nusipirkę Viešvilės dvarą. Šios šakos vyriškoji linija baigėsi 1850.
B šakos pradininkas – Jono ir Anso brolis (spėjama, kad jis galėjęs būti ir jų pusbrolis) – liko ūkininkauti Vilkošiuose. Jo vaikaitis Kristupas (1719–80) apsigyveno Gumbinėje, tapo siuvėju, salyklininku, įgijo miestiečio teises. Šios šakos palikuonys įsitvirtino Gumbinėje ir kitose vietovėse, iki šiol gyvena Vokietijoje pavarde Donalies.
Žymesni vyriškosios linijos palikuonys: Heinrichas Donaliesas (g. 1796 Gumbinėje, m. 1861 Įsrutyje), pirmasis Donelaičių giminės teisininkas, Įsruties apeliacinio teismo pirmininkas; Liudvikas Jonas (g. 1797, m. 1860 Gumbinėje) – Įsruties žemės teismo valdininkas, vėliau kreditų tarybos ir žemės nuomos reikalų tvarkytojas Gumbinėje; Heinrichas Augustas (g. 1820 Įsrutyje, m. 1887 Berlyne) – teisės vyriausias patarėjas Berlyne; Artūras (1844–1922) – Žirgupėnų (netoli Gumbinės) dvaro valdytojas, pirmasis pradėjęs rinkti medžiagą savo giminės genealogijai; Gustavas (g. 1837 Įsrutyje, m. 1908 Zeitze, Vokietija) – šokolado ir cukraus fabriko Zeitze savininkas, šio miesto garbės pilietis (jo vardu pavadinta miesto gatvė); Ottas (g. 1866, m. 1934 Zeitze) – Jenos universiteto garbės senatorius, Zeitzo šokolado fabriko savininkas, rūpinosi Donelaičių genealogija, saugojo K. Donelaičio Metų leidinius; Kurtas (K. Donalies) – teisininkas, Donelaičių genealogijos tyrinėtojas. L. F. W. Wenau naujausių tyrimų duomenimis, Vokietijoje Donalieso pavardę turi 59 šeimos, veikiausiai priklausančios B šakai.
C šakos pradininkas – Ansas Donaleitis (g. 1660 ?), Jono brolis, poeto K. Donelaičio senelis. Atsikėlė iš Didžiųjų Baičių kaimo (5 km į rytus nuo Gumbinės) ir su 2 kaimynais įsteigė Lazdynėlių kaimą. 1683 Ansas iš Prūsijos karaliaus gavo Romintos girios šiaurinio pakraščio dykroje 2 ūbus (apie 30 ha) žemės, čia apsigyveno ir tapo šatuliniu ūkininku. Jo sūnus Kristupas (g. 1680 ?, m. 1719 ?) – K. Donelaičio tėvas, šatulinis kulmiškis (priklausė laisvųjų ūkininkų aukščiausiam sluoksniui) – galėjo savo žemę kaip palikimą užrašyti vaikams. Manoma, dar vertėsi kokiu nors amatu, nes jo vaikai buvo linkę į meistrystę. Turėjo 4 sūnus ir 3 dukteris. Sūnūs: Mykolas (g. 1700 ?, m. 1757), Adomas (g. 1706 ?), Kristijonas (K. Donelaitis; 1714–80) ir Friedrichas (g. 1715 ?, m. 1797).
Mykolas paveldėjo tėvų ūkį Lazdynėliuose (atrodo, neūkininkavo). Buvo juvelyras, meistravo įvairius prietaisus. Adomas buvo kalvis, ginklakalys. 1752, pardavęs savąją dalį Lazdynėliuose, persikėlė į Jociūnus netoli Darkiemio, tapo smuklininku. Jo duktė Albertina Uršulė pirmoji pateikė spaudai žinių apie savo giminę.
18–19 a. Adomo palikuonys buvo Mažosios Lietuvos dvarų, malūnų savininkai, pirkliai. Leopoldas Ferdinandas Emilis (g. 1861 Darkiemyje, m. 1917 Ortelsburge, Rytų Prūsija) buvo justicijos tarėjas, notaras ir advokatas, jo brolis Gustavas Adolfas Hugo (g. 1863 Darkiemyje, m. 1907 Frankfurte prie Maino) – teisininkas ir banko Eitkūnuose valdytojas (vėliau gyveno Sankt Peterburge ir Maskvoje). Iš šios Donelaičių giminės šakos kilusi baleto artistė Vera Donalies (Martienzen; g. 1900 Maskvoje, m. 1970 Freiburge, Vokietija), archeologė ir auksakalė Editha Donalies (Welker; g. 1928 Frankfurte prie Maino).
Kristijono brolis Friedrichas, persikėlęs į Karaliaučių, išmoko auksakalystės, juvelyro amato ir meistravo fizikos prietaisus, muzikos instrumentus, laikrodžius. Turėjo 3 sūnus: Kristijoną Friedrichą (g. 1745 Karaliaučiuje; 1762 imatrikuliuotas į Karaliaučiaus universitetą), salyklininką Karolį Vilhelmą (g. 1756) ir prekybininką Joną Ferdinandą (g. 1759 ?, m. 1819). Su jais baigėsi Friedricho vyriškoji giminės linija.
L. F. W. Wenau naujausiais duomenimis, 18 a. ir 20 a. pirmoje pusėje Donelaičių dar gyventa netoli Didžiosios Lietuvos. Pvz., 18 a. Šunkariuose (4 km į šiaurę nuo Gumbinės) ūkininkavo Jurgis Donelaitis (1712–1773), iki 1945 – Johannas ir Franzas Doneleitai, Tolminkiemio parapijoje, Pikeliuose iki 1945 – Fritzas Doneleitas (dukterys Dorotėja, Erika ir Ingrida apsigyveno Vokietijoje).
Donelaičių genealoginis medis (1600–1945; Donelaičių giminės genealoginis medis: nuo 1600 m. iki 1945 m., Vilnius, 2019)
Vokietijoje gyvena nemažai šeimų, kurių giminystė su Donelaičiu siejasi per moteriškąją liniją, jų pavardės: Wenau, Grisskate, Hermann, Ei(o)‑Debrett, Pillokat, Retschkur, Ritter, Szermuksznat, Zydat ir kitokios. Gyventojų Donelaičio pavarde buvo ir Didžiojoje Lietuvoje (negalutiniais duomenimis, dabar gyvena apie 60 šeimų).
L: L. Gineitis Donelaičių genealogija / Darbai apie Kristijoną Donelaitį Vilnius 1993; Donelaičių giminės genealoginis medis: nuo 1600 m. iki 1945 m. Vilnius 2019; K. Donalies Stammtafeln Donelaitis‑Donalitius‑Donalies / Altpreussische Geschlechterkunde Familienarchiv Bd. 15 1993; L. Wenau Neue Forschungsergebnisse über die Donelaitis, – Donalitius – und Donalies Familien / Neue Donalitiana Bd. 3 1999.
2539
2279