dopaminas

dopamnas, katecholaminų grupės neuromediatorius. Cheminė formulė C₈H₁₁NO₂. Molekulės struktūra grįsta benzeno žiedu. Dalyvauja daugelio smegenų funkcijų, elgesio ir psichikos reguliavime. Aptinkamas visų stuburinių ir bestuburių nerviniuose audiniuose. Jį nedideliais kiekiais gamina netgi augalai (pvz., santykinai daug jo aptinkama bananuose).

Centriniai ir periferiniai neuronų tinklai, sintezuojantys arba reaguojantys į dopamino kiekio pokyčius, sudaro vadinamąją dopaminerginę sistemą. Pagrindinės galvos smegenų struktūros, gaminančios dopaminą, yra pagumburys, vidurinių smegenų dangčio apatinė dalis ir juodasis branduolys, kurių neuronų ataugos keliauja į vieną iš pamato branduolių – dryžuotąjį kūną. Šios neurotinklo dalies aktyvumas susijęs su judesių kontrole ir jos sutrikimais (pvz., Parkinsono liga). Kiti dangčio dalies neuronai, gaminantys dopaminą, savo aksonais susiję su kitais pamato branduoliais (pvz., prigludusiuoju branduoliu ir migdolu – svarbiu emocijų branduoliu) bei prieškaktine žieve. Pastaroji dopaminerginės sistemos dalis svarbi reguliuojant motyvacijų, elgesio pastipros, nuotaikos, mokymosi ir atminties mechanizmus.

dopamino molekulės struktūra (3D vaizdas)

Dopaminerginių neuronų reagavimas į sinapsėse išskiriamą dopaminą priklauso nuo postsinapsinių neuronų receptorių prigimties. Šių receptorių yra penkios rūšys, bet pagal reagavimo pobūdį jie skirstomi į dvi grupes: vieni dopamino veikiami receptoriai (žymimi simboliais D1 ir D5) postsinapsinio neurono jaudinimą skatina, kiti (D2, D3 ir D4) – slopina. Dopaminas gali veikti ne tik kaip neuromediatorius, bet ir kaip hormonas, ir kaip neuromoduliatorius (keičia kitų mediatorių poveikį). Neuronuose jis sintezuojamas iš baltymų skaidymo produkto – amino rūgšties tirozino. Veikiant atitinkamiems fermentams tirozinas paverčiamas aminorūgšties pirmtaku L-DOPA, o paskutiniame etape L-DOPA paverčiama dopaminu, kuris chemijoje vadintinas 3,4-dihydroksifeniletilaminu.

Išskirtos į sinapsinį plyšį dopamino molekulės specialių nešiklių grąžinamos atgal į presinapsinį neuroną ir vėl panaudojamos arba suskaidomos į smulkesnes dalis ir pašalinamos iš sinapsės aplinkos, vėliau ir iš kūno. Dopaminas gali būti transformuotas į noradrenaliną, o šis – į adrenaliną, todėl jo veikimas sietinas ir su vegetacinių funkcijų reguliavimu klostantis tam tikroms elgesio aplinkybėms.

Didžiosios Britanijos chemikas Jamesas Bargeris (1878–1939) su kolegomis dopaminą susintetino 1910, tačiau jo vaidmuo organizmo funkcijų reguliavime pradėtas atskleisti tik 20 a. 6 dešimtmetyje. Iki tol buvo manoma, kad dopaminas yra tik tuomet jau gerai žinoto neuromediatoriaus epinefrino pirmtakas. Švedijos mokslininkas A. Carlssonas 1957 įrodė, kad dopaminas pats atlieka svarbią neuromediacijos funkciją, o 1963 A. Carlssonas paaiškino labai glaudų dopamino ryšį su žmogaus judesių kontrole ir Parkinsono liga. Nuo tada pradėti dopamino sąsajų su elgesio pastipra, malonumu bei su priklausomybėmis nuo psichoaktyvių medžiagų tyrimai. 20 a. 9 dešimtmetyje buvo pradėta dopaminui jautrių membraninių receptorių identifikavimo, apykaitos (sintezė, kaupimas sinapsinėse pūslelėse, grąžinimas į presinapsinio neurono galūnėles arba suardymas), sąsajų su psichikos ir elgesio sutrikimais tyrimai. Smegenų tyrimų naujosios technologijos (pvz., neurovaizdavimo priemonės) sudarė galimybę patikslinti visos smegenų dopaminerginės sistemos struktūras, sąveikas bei sąsajas ir su mokymusi bei psichiniu funkcionavimu. Tikslinama dopamino neuromoduliacinė ir hormoninė funkcijos, jo veikimo genetiniai mechanizmai, sąsajos su žmogaus raidos aplinkybėmis.

Dopamino perteklius gali sukelti pernelyg stiprų susijaudinimą, impulsyvumą ar psichikos sutrikimus (pvz., šizofreniją, bipolinį sutrikimą, priklausomybes). Dopamino pertekliaus sukeltus sutrikimus bandoma gydyti medžiagomis, blokuojančiomis konkrečių dopamino receptorių veikimą. Dopamino trūkumas gali pasireikšti įvairiais fiziniais, emociniais simptomais (pvz., depresija, apatija, motyvacijos ir energijos stoka, atminties sutrikimais) ir sukelti organizmo veiklos sutrikimus (pvz., Parkinsono ligą, veiklos ir dėmesio sutrikimą, neramių kojų sindromą). Siekiant įveikti dopamino trūkumo sukeliamas pasekmes (pvz., sergant Parkinsono liga) naudojami jo pirmtakai (pvz., L-DOPA), rekomenduojama baltymų gausi mityba.

dopaminas

1868